Žygyje už Labanorą dalyvavo ir klaipėdiečiai

Mums rašo

Šarūnė Sasnauskaitė
2018-10-17

Komentarų: 0

Šeštadienį vykusiame pėsčiųjų žygį po Labanoro girios miškus ir kirtavietes dalyvavo ir keletas ekipažų iš Klaipėdos.

Mindaugo Šernos nuotr.

Tolima kelionė ir beveik 400 km neišgąsdino gamtos mylėtojų, kurie neabejingi tam, kas vyksta Labanoro girioje. Dauguma jų ir Klaipėdoje aktyviai stoja į gamtos pusę.

Žygio Labanore organizatoriai nesitikėjo sulaukti 1500 neabejingų žmonių, susirinkusių iš visos Lietuvos. Mūsų šalies miškų ateitis rūpi žmonėms, kurie, išreikšdami pilietinę poziciją, skelbia norą, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose, sengirėse būtų stabdomi ir mūsų šalies ištekliai netarnautų ir netaptų tik privataus verslo interesų tenkinimo šaltiniu.

Akcijos Labanore tikslas ir buvo atkreipti visuomenės dėmesį į pastaruoju metu visoje Lietuvoje įsibėgėjusius plynus kirtimus mūsų šalies miškuose. Taip pat žmonėms patiems įvertinti realią padėtį saugomose teritorijose, pabūti Labanoro girioje ir susidaryti savo nuomonę apie kirtimus miškuose.

Žygis prasidėjo Labanoro miestelio informaciniame centre. Kirtavietėmis ir mišku žmonės žygiavo 12 kilometrų trasa, kuri buvo pažymėta aiškiomis nuorodomis padėjusiomis orientuotis vietovėje.

Gamtininkas A. Gaidamavičius, vienas iš Labanoro žygio iniciatyvinės grupės narių, teigia, kad plyni kirtimai – tai vienas populiariausių ir prieštaringiausių medžių kirtimo metodų, naudingų verslui, bet sukeliančių pasekmes gamtai. Tai pigus ir efektyvus medienos kirtimo būdas, kertant kokybišką ir pramonei naudingą žaliavą. Plyno kirtimo metu per metus ar kelis visa mediena tam tikrame miško plote yra iškertama plynai, tuo pačiu sunaikinant ir visą ekosistemą su vietos augalija ir gyvūnija. Vėliau, naudojant buldozerius, kitą techniką, kirtavietė suariama. Taigi natūralus, sveikas miškas yra pakeičiamas monokultūromis, kurios atrodo kaip miškas, tačiau yra tiesiog dirbtinai, lygiomis eilėmis susodintos medžių plantacijos.

Po žygio buvo aukojamos mišios Labanoro miestelio bažnyčioje, scenoje pasisakė visi norintys, buvo demonstruojamas pripažinimo jau sulaukęs režisieriaus M. Survilos filmas „Sengirė, koncertavo keletas jaunimo grupių.

Labanoro žygis nustebino gera organizacija, informaciniais plakatais ir tentais, žmonės buvo vaišinami gilių kava, pavargusių po žygio laukė katilas žuvienės sriubos. Renginys paliko neišdildomą vienybės pojūtį.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politikų tribūna

Labanoras. Pradžia

Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – ...
2018-10-18
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This