P0

Mums rašo

“Želdynų erdvės” pamokos

Atvira Klaipėda

Marija Kalendė, Jūratė Pragytė
2018-10-19


Rugsėjo pabaigoje vyko tradicinis kasmetinis Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) renginys „Želdynų erdvė 2018 – Vakarų Lietuva“. Renginyje dalyvavo LKAS nariai, A. Stulginskio ir Klaipėdos universitetų studentai, visuomenės atstovai.

“Želdynų erdvės” renginiai skirtinguose Lietuvos miestuose vyksta daugiau kaip 20 metų. Pernai toks renginys vyko Zarasuose, o Palangoje ir Klaipėdoje – 2009 metais. Renginių metu susipažįstama su kraštovaizdžio architektūros objektais, jie aptariami.

LKAS nariai aplankė Klaipėdos želdynų teritorijas: K. Donelaičio skverą, Dangės upės skverą, skulptūrų parką, Klaipėdos universiteto botanikos sodą.Organziatorių nuotr.

LKAS pirmininkas Mantas Pilkauskas palinkėjo, kad želdynų projektų konkursai būtų atviri, vieši visuomenei, kad savivaldybės nepirktų projektų už mažiausią kainą, kad vyktų diskusijos apie planuojamus objektus projektų pradžioje, bet ne tada, kai projektai pabaigti. Šiuo metu kraštovaizdžio architekto dalyvavimas, rengiant želdynų projektus, nėra aiškiai reglamentuotas.

Klaipėdos miesto vyr. architektas Almantas Mureika, pradėdamas Klaipėdos želdynų objektų apžvalgą, informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra kraštovaizdžio architekto, bet konkursas į šią pareigybę yra paskelbtas. Dėl mažo atlyginimo ir didelės atsakomybės neatsiranda norinčiųjų dirbti. Jo nuomone,  valdininkai turėtų užtikrinti tokias sąlygas, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų kraštotvarkos specialistas.

Vyriausias architektas pasakojo, kad Klaipėdos uostas turi uždaręs visą uosto perimetrą, tad žmonėms yra sunku pajusti vandens stichiją, jos artumą. Daugiausiai diskusijų sulaukiame dėl atkarpos nuo Melnragės iki Girulių. Kviečia teikiant pasiūlymus dėl uosto plėtros kartu su visuomene dalyvauti kraštovaizdžio specialistus, nes ypatingai stinga jų kompetentingos nuomonės.

A. Mureika paminėjo, kad “Klaipėdos bendrajame plane raudona spalva pažymėta teritorija (Melnragės teritorija) reiškia, kad galima būtų išplėsti veiklą”.

“Prašėme šitoje juostoje naikinti pajūrio juostą. Jei leidžiama plėstis išoriniam uostui, tai dėl to siūlome, kad būtų taip pat galima išplėsti veiklą pajūrio zonoje. Norime įrengti aukštos kokybės unikalią zoną Melnragėje”, – teigė jis.

A. Mureika taip pat pristatė planuojamus kraštovaizdžio objektus Klaipėdoje.

Visuomeninio fondo „Žaliuok, mano mieste“ organizuotą projektų konkursą K. Donelaičio aikštei rekonstruoti laimėjo architekto Sauliaus Druskio projektas, tačiau sutartis su juo buvo nutraukta, kai visuomenė pasipriešino siūlymui šalinti visus dabar skvere augančius medžius ir jų vietoje sodinti naujus. Vėliau projektą parengė architektas Algirdas Žebrauskas, kurį Klaipėdos regioninė architektūros taryba įvertino gerai, tačiau pateikė pastabų dėl liepų šalinimo pagrįstumo ir rekomendavo išsaugoti kuo daugiau medžių bei tolesnėse projekto stadijose pasitelkti kraštovaizdžio architektus. Ekspertai taip pat paragino autorius kuo ankstesnėje projektavimo stadijoje supažindinti miesto bendruomenę su sprendiniais.

Klaipėdos miesto savivaldybei pavyko be teismų susitarti su buvusiais sklypo savininkais dėl Dangės pakrantės viešo naudojimo, todėl atsirado galimybė įrengti dviračių taką. Dėl Dangės skvero projekto vyr. architektas apgailestavo, kad prieš rengiant techninį projektą nebuvo vykdytas projektų idėjų konkursas. Užuot turėjus keletą darbų, iš kurių būtų galima rinktis, pasitenkinta vienu, nupirkus skvero remonto paslaugas, vertinant ekonominį naudingumą.

Pristatant pajūrio krantų temą, architektas paminėjo, kad oro atšilimo ir uosto veiklos įtakoje vyksta kranto erozija. Audros išplauna ne tik Palangos, bet ir Klaipėdos krantus. O mūsų šalies  valdžios atstovai dažnai net nežino apie šias realijas. Valdžia Klaipėdoje paplūdimio krantui sutvirtinti pinigų neskiria ir turbūt neskirs, kol nenuplaus Melnragės kopagūbrio. Jei tai nutiktų, iškiltų grėsmė būsimam parkui ir gyventojų turtui.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Buvo paminėtas ir Melnragės parko projektas. Yra parengtas kokybiškas parko projektas, tik kol kas neduoti statybos leidimai, bet šis procesas jau eina į pabaigą. Parkas numatomas unikalioje pajūrio vietoje.

Pristatant Nacionalinio parko kraštovaizdžio temą, vyr. architektas nuogąstavo dėl galimo išorinio uosto pasekmių.

“Turbūt galime įsivaizduoti kas būtų, jei atsirastų išorinis uostas. Koks tuomet būtų kraštovaizdis Smiltynės paplūdimyje?” – retoriškai klausė Almantas Mureika.

Jis užsiminė, kad įstatymai leidžia Klaipėdos uosto strateginio poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) atlikti be be kraštovaizdžio specialistų, todėl atliekama analizė yra nepakankamai profesionali. Taip pat pasigendama nepriklausomų ekspertų vertinimo.

“Dabar Lietuvoje yra pažeidžiamas viešasis žmonių interesas. Nes kokybiška aplinka, želdynų normų laikymasis – tai mūsų viešasis interesas”, – teigė jis.

Kalbėdamas apie želdynus mieste, vyr architektas paminėjo, kad Klaipėdos savivalda panaikino 30 ha želdynų mieste.

“Uosto apsaugos zona palei sanitarijos zonas nebereikalauja apsauginių želdynų. Šiandiena Lietuvoje mulkiais teisės aktais yra sutvarkyta taip, kad nebūtų mieste želdynų. Bet taip pažeidžiamas viešas interesas. Reikia viešą interesą ginti. Gal reikėtų su kraštovaizdžio architektais tartis dėl plokščių stogų želdinimo? Taip būtų galima būtų papildyti želdynų plotus mieste”, – sakė jis.

Buvo paliesta ir uosto bendrojo plano tema.

“Jis vėl pateiktas viešam svarstymui. Savo ūkinę veiklą Klaipėdos uosto administracija susiformavo tik iki uosto tvoros ir viskas. Ar tai kompleksinis darbas? Žinoma – ne. Jų brėžinių neįskaitysi – jie mažo detalumo. Yra keli brėžiniai, kurie vienas kitam prieštarauja. Būtina nepriklausomo eksperto pasitelkimas vertinat KVJUD bendrąjį planą. Taip pat ir visuomenei būtina dalyvauti viešųjų konkursų projektų svarstyme, kad išsakytumėte savo pozicijas, pastabas”, – teigė A. Mureika.

Architektas ir kraštovaizdžio architektas prof. dr. Petras Grecevičius minėjo liūdnas tendencijas, kad rengiant savivaldybių bendruosius planus pastebimas želdynų struktūrų nykimas, daugelyje savivaldybių nėra kraštovaizdžio architektų, Nagrinėjant želdynų projektus į kraštovaizdžio specialistų nuomonę neatsižvelgiama.

Minėdamas Donelaičio aikštės projektą sakė, kad pasirinktas projektas nebuvo geriausias ir, deja, profesoriaus, atstovavusio LKAS, nuomonė nebuvo paviešinta. Reikėtų pagalvoti apie tai, kaip įtakoti, kad kraštovaizdžio specialistų žodis būtų įtakingas. Labai svarbus kultūrinio kraštovaizdžio savasties išsaugojimas. Klaipėdos miesto projektuose ir jų realizavime šito pasigendama. Kraštovaizdžio specialistai projektus turėtų matyti užuomazgos lygmenyje, o ne pabaigoje. Todėl reikalingi pasiūlymai jau būna pavėluoti.

“Jūrinės krantotvarkos problema yra matoma ties šiauriniu Klaipėdos uosto molu. Prieš 20 metų siūlėme geotekstilės priemones kranto erozijai suvaldyti. Šis metodas pasiteisintų ir šiandien visai kitas vaizdas būtų Palangos pajūryje. Bet Aplinkos ministerija pasirinko kitą kelią – nuolatinį smėlio papildymą. Šioje srityje reikia dirbti kartu su kraštovaizdžio architektūros specialistais, botanikais, hidrologais, kad būtų pasirinkta teisinga priežiūros strategija. Melnragės paplūdimys greitai pradės griūti. Yra potvynio pavojus Melnragei ir Palangai. Jei atšilimo procesas spartės, tikrai bus katastrofiškų padarinių”, – teigė profesorius.

Jo nuomone, želdynų projektų kokybė Lietuvoje yra nepakankamai aukšta. Jis pasiūlė keletą idėjų dėl medžių tvarkymo ir apsaugos. Visuomenė turi būti šviečiama, aiškinant, kas yra medis, kokia jo nauda, kodėl jį būtina saugoti ir gydyti. Medžių ir krūmų vertinimas turėtų būti ne tik fizinis, bet ir estetinis, ekologinis.

Renginyje dalyvavusios visuomenės atstovės Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė ir asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė informavo, kad visuomenė su projektais supažindinama nepakankamai. Pasitaiko atvejų, kai apie viešą projekto svarstymą paskelbiama vos ne tą pačią dieną.

Gyrė Kretingos gėlynus

Renginio metu LKAS nariai lankė ir Kretingos gėlynus. Kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas prieš keletą metų pasiūlė Kretingos savivaldybės vadovams pakeisti vienmečių gėlių gėlynus į daugiamečių, nes daugiametės gėlės yra ilgaamžės, gražiai atrodo ne tik sezono metu, ir nors pradinė investicija yra brangesnė, tačiau vėliau jų nebereikia kiekvienais metais pirkti iš naujo. Buvo parengtas gėlynų projektas, kuris realizuotas 2015 metais. Gėlynai sukėlė daug gyventojų diskusijų, todėl buvo įdomu juos pamatyti.

Savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, gėlynų priežiūrą vykdančios įmonės‚ Bangos želdiniai“ vadovė Banguolė Verbienė apgailestavo, kad iki šiol gėlynai kelia diskusijas, ar reikėjo miesto erdves apsodinti daugiamečiais augalais ir norėjo išgirsti LKAS narių vertinimus.

Apžiūrėjus gėlynus, kuriuose dominuoja varpiniai augalai ir prie jų priderinti kiti daugiamečiai augalai  – šalavijai, astrai, mėlesai, astilbės, ežiuolės, monardos, rudbekijos ir daug kitų, Regimantas Pilkauskas teigė, kad gėlynai yra puikūs, tik galbūt per daug varpinių žolių ir pasvarstė, ar juose vertėjo montuoti laistymo sistemas. Mildos Aidukaitės nuomone, kadangi gėlynai yra tarp kietų dangų, o gruntas yra dirbtinai suvežtas, daugiamečius augalus privalu laistyti. Jūratė Paragytė pasidžiaugė, kad Kretinga yra geras pavyzdys kitoms savivaldybėms. Alvydas Mituzas sakė, kad Juodkrantėje irgi norima sodinti daugiametes gėles ir Kretinga kaip tik yra geras pavyzdys, iš kurio galima pasisemti idėjų.


2018-10-19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt