Klaipėdos universitetas (KU) nori tapti tarptautiškiausia aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, pritraukti studentų iš užsienio šalių ir vykdyti studijų programas anglų ir rusų kalbomis. Šis projektas yra dalis Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos ir gali būti pagrindas formuojant nacionalinę aukštojo mokslo strategiją bei artinti Ukrainą prie įstojimo į Europos Sąjungą.
Tačiau švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas neslėpė, kad tai gali būti sunkiai įgyvendinama užduotis.
Artūro Maslak nuotr.
Tokios mintys buvo dėstomos penktadienį KU vykusio steigiamojo kuratoriumo (Lietuvos studijų internacionalizavimo projekto Klaipėdos regione koordinacinės tarybos) susirinkimo metu.
Lietuvos studijų internacionalizavimo projekto iniciatoriai planuoja, kad pirmajame etape pagrindinis studentų srautas galėtų būti iš Ukrainos. Jiems būtų sukurtos atskiros studijų programos, orientuotos į regionui svarbias kryptis. Norima studentus integruoti – sutarti su verslo įmonėmis dėl jų praktikos, mokyti lietuvių kalbos siekiant ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti talentingas asmenybes.
Įgavus patirties norima įtraukti ir kitas Rytų Europos valstybių aukštąsias mokyklas bei Vakarų Europos universitetus, su kuriais jau bendradarbiaujama. Studentai galėtų atvykti ir iš Gruzijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Moldovos. Planuojama, kad studentai pirmaisiais metais studijuos savo šalių aukštosiose mokyklose, o paskui pereitų į Klaipėdą.
Pirmuosius kursus žadama dėstyti rusų kalba, o vėlesniuose pereiti prie paskaitų anglų kalba.
Klaipėdos universitete jau studijuoja apie 200 užsieniečių, universitetas jau užmezgė santykius su Kijevo, Odesos ir Chersono universitetais. Su kai kuriais iš jų jau pasiekti preliminarūs susitarimai.
Beje, susirinkimo metu paminėta, kad Lenkijoje šiuo metu jau studijuoja per 100 tūkst. ukrainiečių.
Seimo narys Algimantas Kirkutis teigė, jog į kuratoriumo sudėtį būtina įtraukti uosto ir verslo atstovus, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimu.
„Ne paslaptis, kad Klaipėdos universitetas yra kritikuojamas dėl prastos studijų kokybės. Kalbos sklinda iš lūpų į lūpas ir studentai gali nenorėti čia atvažiuoti, jeigu studijų kokybė bus prasta. Tarptautinės studijos yra labai sunkus formatas ir šį planą įgyvendinti bus labai sudėtinga“, – optimizmu netryško renginyje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras dr. G. Viliūnas.
Visgi universiteto, Savivaldybės ir Seimo atstovai sutarė, kad toks projektas turi potencialo ir gali prisidėti prie šalies švietimo sistemos ir miesto ekonominės plėtros.
Iš principo, dar neteko girdėti, kad bent viename Lietuvos universitete draustų siekti kokybiškų studijų, tikrai žinau, kad dėstytojai mato potencialiai gabius studentus, ir juos motyvuoja, skatina ir pan., dėstytojui ypatingai svarbu, kad „auditorija” būtų aktyvi, iniciatyvi, besidominti ir pan. Kokybė, visų pirma, priklauso nuo studijuojančiojo požiūrio – arba jis jos (kokybės) labai norės, sieks ir rodys iniciatyvą arba jam bus labai patogu tiesiog „praslysti”, ypatingai, jeigu studijos – mokamos.
pabaigiau Klapėdos universitetą, vėliau Mykolo Romerio ir VGTU, teko susidurti ir su VDU. Na kalbėkite ką norite, iš jų visų KU buvo rimčiausias požiūris į mokymąsį. Galbūt gandus skleidžia tie, kurie niekur nesimokė, bet patys yra iš kaino, todėl jiems viskas kas ne sostinė yra „ne lygis” 🙂
Ačiū, Neringa, už komentarą. Taiklų ir teisingą.
Viskas įmanoma, jeigu to yra teisingai siekiama, o ne tik kalbama. Bet kaip bebūtų, pirmiausia reikia susitvarkyti studijų kokybę kuri šiuo metu KU tikrai yra prasta.