Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras pirmadienį išvyko į gastroles.
Tarptautinis projektas, į kurį įsiliejo du šimtai atlikėjų, Vokietijos, Lenkijos ir Klaipėdos klausytojams suteiks išskirtinę progą išgirsti Benjamino Britteno „Karo Requiem“, skirtą Pirmojo pasaulinio karo pabaigai paminėti.
Į gastroles Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras išvyksta nedažnai, o tarptautinio projekto dėka į Klaipėdą lapkričio pradžioje atvyksta chorai ir orkestrai iš Vokietijos bei Lenkijos.
Išskirtinė galimybė išgirsti šį kūrinį Klaipėdoje – lapkričio 3 d., 19 val., Žvejų rūmuose.
B.Britteno „Karo Requiem“, atliekamą kolektyvų iš Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos spalio 28 d., 18 val., klausytojai išgirs Šv. Mikalojaus katedroje, Greifsvalde, Vokietijoje; spalio 31 d., 19 val., „Opera na Zamku“, Ščecine, Lenkijoje; lapkričio 15 d., 18 val., Berlyno katedroje, Vokietijoje.
Du šimtai atlikėjų
„Karo Requiem“ angliškosios eilės yra dainuojamos solistų – tenoro ir baritono, jiems akompanuoja kamerinis orkestras. Liturginę (lotyniškąją) dalį atlieka sopranas solo, mišrus choras, vaikų choras ir simfoninis orkestras.
B.Britteno kūrinį Klaipėdoje atliks Aga Mikolaj (sopranas), Benjamin Hulett (tenoras), Stephan Genz (baritonas), Pomeranijos teatro simfoninis orkestras (Vokietija), Ščecino Pilies operos orkestras (Lenkija), Pomeranijos teatro operos choras (Vokietija), Ščecino Pilies operos choras (Lenkija), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki” (Lenkija), Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto prof. Jano Szyrockio akademinis choras (Lenkija). Jų vyr.dirigentai ir meno vadovai – Florian Csizmadia ir Jerzy Wolosiuk.
Dedikuojamas karo pabaigai
Idėja pristatyti klausytojams B.Britteno „Karo Requiem“, kaip bendrą trijų šalių teatrų projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 m. prasidėjo nauja Europos tautų santykių era. Karo katastrofos pabaiga išgelbėjo Lenkijos ir Lietuvos nacionalinį suverenitetą, taip pat lėmė daugelio kitų tautų atgimimą.
Esant dabartinei Europos įvaizdžio krizei norima priminti šią šiurpią istoriją, kaip ženklą, kad viską įmanoma išspręsti taikiai.
Britų kompozitorius Benjaminas Brittenas visą gyvenimą tikėjo, kad jis turi moralinę pareigą. Šio įsitikinimo dėka gimė „Karo Requiem”, kuris pirmą kartą buvo atliktas Koventryje 1962 m. Tai įvyko Koventrio naujos katedros atidarymo proga. Senąją Antrojo pasaulinio karo metu sunaikino vokiečių Luftwaffe (nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos).
B. Britteno kūrinys, priešingai nei tradiciniai Requiem, nėra skirtas tik mirusiųjų pagerbimui. Amžinas liturgijos muzikinis tekstas perauga į tiesioginį dialogą su britų poeto Wilfredo Oweno karo kovos eilėmis. Vos 25-erių sulaukęs W.Owenas 1918 m. žuvo Prancūzijoje, o jo eilės pripažinimo sulaukė tik poetui išėjus Anapilin.
B. Britteno požiūris į meną ir karą sutapo su W.Oweno mąstymu, tad B. Britteno ant „Karo Requiem” partitūros užrašė W.Oweno žodžius: „Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas – perspėti”.
Karo Requiem, kaip bebūtų keista, teigia atgimimą,tautų atgimimą.