Krovinių kiekis didžiausias per visą uosto istoriją, uosto pajamos išaugusios 5,6 proc., t.y. per 46 mln. eurų, o pelnas padidėjo beveik 2 mln. eurų.

Tokiais trečiojo šių metų ketvirčio Klaipėdos uosto rodikliais džiaugėsi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ketvirtadienį surengtoje  spaudos konferencijoje, už šiuos rezultatus padėkojęs uosto operatoriams, kurie, jo teigimu „pasirašė teisingus kontraktus ir atvedė naujas linijas”.

Tarp krovinių rūšių sumažėjo tik skystųjų krovinių skaičius (naftos produktų perkrauta 10,5 proc. mažiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį), tačiau šiek tiek didėjo birių krovinių, o ypač  ženkliai – konteinerinių krovinių skaičius.

„Jau yra viršytas sąlyginių konteinerių vienetų metinis rekordas”, – sakė Uosto direkcijos vadovas, pasidžiaugęs ir tuo, kad tarp Baltijos uostų Klaipėda ir toliau išlieka tarp lyderių.

Kartu A. Vaitkus prisipažino sekantis diskusijas miesto Taryboje dėl bendrojo miesto plano ir teigė, kad „Uosto direkcija eina dėsningai pagal suplanuotus terminus”. Jis informavo, kad šią savaitę Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl „pripažinimo valstybei svarbių ekonominių projektų Melnragės zonoje”, kartu išreiškęs viltį, kad bendrasis uosto planas bus patvirtintas iki šių metų pabaigos.

Visgi pagrindinė naujiena buvo pranešimas apie dvi svarbias Uosto direkcijos pasirašytas sutartis, susijusias su uosto infrastruktūros gerinimo darbais.

Informuota, kad jau kitą mėnesį bus pradėti Malkų įlankos gilinimo darbai, kuriuos atliks jau anksčiau Klaipėdos kanalo bei SGD terminalo akvatorijos gilinimo darbus sėkmingai atlikusios olandų kompanijos „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ atstovai. Su jais praėjusią savaitę pasirašyta beveik 16 mln. eurų vertės sutartis.

Pirmąjį darbų etapą Malkų įlankoje žadama baigti per metus, per tą laiką ji turėtų būti išgilinta nuo 11 iki 14,5 metrų, o grunto žadama iškasti 1,5 mln. kubinių metrų.

Antrasis darbų etapas turėtų užtrukti dvejus metus, tada vyks dokų rekonstrukcija, kuri reikalauja gerokai sudėtingesnių darbų.

Antroji kone dvigubai didesnės vertės – net 27 mln. eurų –  direkcijos pasirašyta sutartis su UAB „Hidrostatyba” ir latvių bendrove „BMGS“ skirta 137, 138 ir 139 krantinių rekonstrukcijai.

„Įgyvendinus šitą projektą, Vakarų laivų gamyklai atsiras galimybė krovai naudoti 139 ir 140 krantines bei pradėti remontuoti „Panamax” tipo laivus”, – sakė uosto Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

O kitų metų uosto investicijos vien tik į uosto infrastruktūrą žadamos rekordinės – apie 60 mln. eurų.