Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį vienbalsiai nusprendė, kad Savivaldybė pradėtų butų išpirkimo procedūras, siekiant pagaliau iškelti visai šalia geležinkelio stovinčių Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojus.

Tačiau pasirinktu sprendimu nebuvo patenkinti nei dalis politikų, nei gyventojų atstovas – manoma, kad už siūlomą rinkos kainą žmonės negalės Klaipėdoje įsigyti jokio padoraus būsto.  Be to, buvo pasigesta ir įmonių, dėl kurių veiklos gyventojams čia neįmanoma gyventi, indėlio.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Abejoja sėkme

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ne kartą organizavo triukšmo ir vibracijos matavimus šiuose namuose bei nustatė normų viršijimus. Konstatuota, kad gyventojai, esant tokiam triukšmo ir vibracijos lygiui, čia gyventi negali.

Apie 14 metrų nuo geležinkelio bėgių stovinčiuose ir dar pagal 2011 metais patvirtintą detalųjį planą nugriauti numatytuose namuose yra 21 privatus butas, trys negyvenamosios patalpos ir du sandėliai. Jų rinkos vertė siekia 593 163 Eur.

Pagal Savivaldybės pasirinktą kelią bus vykdomos neskelbiamos derybos su kiekvienu iš patalpų savininku. Po jų galutinė kaina negali daugiau nei 10 proc. viršyti nustatytos rinkos vertės. Jei nepavyktų susitarti, procesas nutrūktų.

„Už tuos pinigus gyventojai nieko naujo neįsigys, labai abejoju projekto sėkme“, – sakė miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Jam antrino vicemeras Artūras Šulcas, rėžęs, kad Nemuno g. gyventojai „kankinami Lietuvos Respublikos vardu“, nes visos institucijos pripažįsta, kad jie gyvena vibracijos ir triukšmo sąlygomis, bet tai leidžiama.

„Yra socialiai neatsakingas įmonių elgesys. Turėtų jų vadovai papasakoti, kaip jie prisidės prie iškeldinimo, nes tai daroma dėl jų veiklos. Žmogus gavęs išmaldą, bet negavęs kompensacijos už sugadintą sveikatą ir ramybę, ką jis nusipirks? Tai – tik dalinis sprendimas. Turi būtų rimtas susirinkimas su įmonėmis, kur jų socialinė atsakomybė ir žmogiškoji sąžinė. Jei jos prisidėtų, žmonės galėtų nusipirkti normalų būstą”, – dėstė A. Šulcas.

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis sakė, kad su Uosto direkcija yra susitarta dėl papildomo finansavimo kitiems miesto infrastruktūros objektams, nes ji tokiam namų išpirkimui negali skirti lėšų.

„Reikia tiesiai šviesiai kalbėti, kad iš biudžeto išperkama. Ar duoda uostas, ar neduoda, skaidrumo tikrai nėra. Finansų komitetas turi pasižiūrėti, ar iš tiesų po tą milijoną gauname ir kam. Tačiau žmonės, kurie yra įkalinti, kol kas neturi jokios perspektyvos”, – teigė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Konservatorius Arūnas Barbšys teigė, kad reikia dar kartą kreiptis į įmones ir spręsti klausimą nenaudojant Savivaldybės lėšų.

„Žmonės turės išsikelti iš Klaipėdos, nes nieko nenusipirks už tokią sumą. Reikia darbo grupės, kad būtų surastas sprendimas ir kompensuojamos išlaidos naujam turtui įsigyti”, – teigė Nina Puteikienė.

„Derybų buvo įvairiausių, modelių įvairiausių. Buvo ir mintis apie donorų konferenciją, bet ji užstrigo. Galima kelti klausimą, ar visos pusės yra socialiai atsakingos. Tačiau Savivaldybės lyderystė yra vienintelė galimybė išspręsti šią problemą. Yra veikiančių darbo grupių, tegu dirba esamos struktūros”, – teigė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Ten tikrai sudėtingas gyvenimas, niekas ten nenorėtų gyventi. Palaikau tokį sprendimą, nes procesas pajudės, o paskui, jei reikės papildomų priemonių, bus galima imtis”, – teigė Jungtinės tarybos narių frakcijos pirmininkė Aldona Staponkienė, dirbanti jūrų krovinių kompanijoje „Bega”, į kurią kroviniai taip pat keliauja pro išpirkti ketinamus namus.

Tačiau vėliau „Atviros Klaipėdos” žurnalisto paklausta, ar nemano, kad pasisakydama ir balsuodama už namų išpirkimą Savivaldybės lėšomis, ji patiria interesų konfliktą, politikė sakė to neįžvelgianti.

„Traukiniai į „Begą” ir pro Lentvarį gali važiuoti”, – sakė ji.

Miesto Taryba tokį sprendimą priėmė vienbalsiai – už jį balsavo 27 tuo metu posėdyje buvę nariai.

Žada bylinėtis

Po balsavimo šių namų gyventojų atstovas Egidijus Stupuras teigė, kad tokia „socialinė politika nepilnai atitinka gyventojų lūkesčius”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dirbama buvo daug, bet gali būti pavyzdys ir Savivaldybės, ir aukštesnių valdžių į uosto ateities planus, gyventojų, kuriuos lies uosto plėtra, lūkesčius. Socialiai atsakingai nebus pasielgta, kaip ir šiuo atveju”, – sakė E. Stupuras.

Pasak jo, gyventojai žada bylinėtis dėl to, kad buvo pažeistos jų teisės kai 10 metų buvo viršijami triukšmo ir vibracijos rodiklius.

„Manyčiau, kad atsakinga turėtų būti Savivaldybė – ji turėtų rūpintis gyventojų gyvenimo kokybe, o ne kažkurios įmonės. Įmonėms, kurios vykdo taršią veiklą, kelia triukšmą ar vibraciją turėtų neleisti vykdyti tokios veiklos”, – sakė E. Stupuras.