Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius Klaipėdoje auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų.

Klaipėdos „Vėtrungės klinikos“ šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė pranešime spaudai dalinasi, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose.

Neskubėti numušinėti pakilusios temperatūros

„Persišaldžius pakyla temperatūra, todėl daugelis kaip mat griebiasi vaistų. Iš tikrųjų dažniausiai pacientams patariu iš pradžių prisiminti liaudiškus metodus. Nereiktų iš karto pulti gerti vaistų, kai temperatūra pasiekia 37,5 laipsnio. Geriau rinktis puodelį vaistažolių arbatos ar medaus – tai padės išprakaituoti. Taip pat galimas būdas – šaldyti kūną dedant vėsius, šaltu vandeniu sudrėkintus kompresus ar ledą ant arterijų pažastų, kaklo ar kirkšnių srityje. Mat taip kūnas bus natūraliai atvėsintas ir organizmas pats kovos su virusu“, – teigia šeimos gydytoja.

E. Statkuvienė sako, kad visgi jei temperatūra vargina ilgiau nei 2-3 dienas ar yra labai aukšta, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Antibiotikus paskirti gali tik gydytojas

Pasak gydytojos, dažna tokių atvejų, kai žmonės patys nustato, kokius vaistus jiems reikia vartoti. Pavojingiausia, kai tai būna antibiotikai, nepaisant to, ar jų tikrai reikia, be to, jei ir taip, reikia žinoti, kurių ir kiek.

„Kai žmonės pajunta, kad skauda gerklę, jiems atrodo, kad greita išeitis yra nuo praėjusios ligos likę antibiotikai. Dar blogiau, kai žmonės gydosi nelegaliai turguose įsigytais antibiotikais, – pasakoja E. Statkuvienė. – Tai yra rimti vaistai, juos turi paskirti gydytojas atlikęs tyrimus, atsižvelgęs į paciento ligą. Be to, ne veltui yra ne viena antibiotikų rūšis, todėl ne patys ligoniai, o gydytojai turi nuspręsti, kokiu atveju kuris vaistas yra reikalingas.“

Nenaudoti didelio kiekio vaistų vienu metu

Peršalus norisi, kad ligos simptomai kuo greičiau pranyktų. Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau vaistų gersime, tuo greičiau išgysime. Gydytoja pastebi, jog vis dar yra pacientų, kurie mano, jog problemą greičiau įveikti padės gausus įvairių medikamentų vartojimas. Pavyzdžiui, esant gerklės perštėjimui vartojami kompleksiniai/sudėtiniai vaistai skirti ir kosulio slopinimui, nors tokio simptomo nėra. Svarbu suprasti, jog geriau vienas konkretus vaistas pagal simptomą, negu jų gausybė.

Taip pat labai svarbu perskaityti ir vadovautis prie vaistų pridedamuose instrukciniuose lapeliuose esančiais nurodymais.

„Reikia atkreipti dėmesį, kiek kartų per dieną reikia vartoti vaistus, ar juos gerti su maistu, ar po jo, su kokiais kitais vaistais juos derinti galima, o su kuriais ne. Negalima tik suskaudus gerklę lukštenti šeštą pastilę nuo skausmo, nors ant pakuotės ar informaciniame lapelyje parašyta, kad dienos norma yra trys“, – įspėja šeimos gydytoja.