90-metė Marijona Liekienė – tikra rudaitiškė, tebegyvena savo tėvų namuose šalia Minijos, kurios vandeningus potvynius dabar jau užstoja ant pylimo supiltas kelias.

Palaidojusi du vyrus ir tris sūnus ji dabar ramiai dienas leidžia su marčia Irena, dažnai lankoma ir dukters Violetos, 6 anūkų ir 9 proanūkių, kurie jau taip pat nėra maži, todėl senolė dar tikisi sulaukti ir proproanūkių.

Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė kartu su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskiene ir Vėžaičių seniūnijos seniūno pavaduotoja Žaneta Samoškiene linkėjo garbiai moteriai, patyrusiai gyvenime daug vargų ir nepriteklių, ramių, gražių ir šviesių dienų artimųjų apsuptyje. Savivaldybės nuotr.

Marijona augo, kaip įprasta aniems laikams, didelėje – net 11 vaikų šeimoje, tačiau užaugo tik 7 vaikai. Tėvas buvo stalius, dirbo namų statybos darbus, vežimus, tačiau baldų negamino. Senelis Petras Grąžtas 16 metų uždarbiavo Amerikoje ir grįžo − už tai, kad nenorėjo stoti į kolūkį, nukentėjo nuo sovietų valdžios, bet ištremtas nebuvo. Mamos Marijona neteko dar labai ankstyvoje vaikystėje ir augo paeiliui su dviem pamotėmis − pirmoji buvo piktoka moteris, todėl vaikystė  nebuvo saldi. Mokyklą lankė Lapiuose, tačiau baigė tik tris skyrius, nes tėvai mokytis nebeleido, o liepė dirbti.

Marijona gerai prisimena karą, baisius bombardavimus, taip pat ir neramius pokario laikus, nes pamiškės sodyba traukė visus. Jos pusbrolis Telšinskas slapstėsi nuo rusų kariuomenės, ruošėsi partizanauti, bet jį nušovė stribai, kaip ir kitus jos giminaičius – Mariją ir Petrą Lukauskus. Jai teko matyti išniekintus partizanų kūnus Gargžduose aikštėje. „Daug stribų čia praėjo, taip pat ir netikrų partizanų, apsimetėlių, kurie baugino ir skriaudė žmones“, − pasakoja Marijona apie pokario laikus Rudaičiuose.

Kolūkio laikais namuose dažnai apsigyvendavo priverstiniai nuomininkai, atsiųsti čia dirbti kolūkio specialistai. Su visais Marijona gerai sugyveno, gamindavo valgyti, pati labai sunkiai dirbdama. 10 metų dirbo fermoje, 5 metus visiškai be išeiginių. Tačiau tai nepalaužė, o tik užgrūdino. Ir dabar ji dar mėgsta gaminti, taip pat ir vakuoti daržoves žiemai, ypač skaniai – agurkus, tvarkosi šiltnamyje ir namuose kartu su mylima martele Irena Pupšiene.