[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trečiadienį į Baltijos jūrą Smiltynėje paleisti dešimt šiemet pakrantėje rastų nusilpusių ir Lietuvos jūrų muziejuje pagydytų, sustiprėjusių bei paruoštų gyventi laisvėje Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių.

Juozo Mažono nuotr.

„Visų jų būklė buvo sunki, – muziejaus pranešime cituojamas biologas Arūnas Grušas. – Visi jie svėrė ne daugiau 13 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau”.

Pasak Arūno Grušo, kadangi žiema buvo trumpa ir šalta, ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta.

„Visi jie iš Rygos įlankos. Ji užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo ir jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki mūsų krantų. Vienas ruonių jauniklis buvo sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo visa nusėta pūlingomis žaizdomis. Jam teko patirti ne vieną procedūrą, dabar gyvūnėlis yra visiškai sveikas, bet dar liko žiemoti muziejuje”, – pasakojo biologas.

Tradiciškai ruoniukai vardus įgydavo pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems Arūnas Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas) Bujus, Lotas.

Paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du – su specialiais iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią. Ankstesniais metais paleisti ruoniukai neužsibūdavo Lietuvos pakrantėje – patraukdavo link ten, kur didesni gentainių būriai: Lenkijos ar Estijos – Saremos salos.

Pilkųjų ruonių reabilitacijos programą finansuoja Aplinkos ministerija, o koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Ruonių reabilitacijos programą sudaro jauniklių sugavimas, gydymas, šėrimas, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas. Apgyvendinti muziejaus karantino baseinuose ruoniukai gydomi, šeriami per zondą, kol išmoksta ėsti žuvį. Jų augimo ir stiprėjimo procesas užtrunka apie 8 mėnesius. Kai jaunikliai sustiprėja ir priauga reikiamą svorį (apie 40 kg), išleidžiami į laisvę.

Lietuvos jūrų muziejus Baltijos pakrantėje aptiktus ruoniukus priglaudžia kasmet. 2015 m. buvo rasti ir slaugyti 9, 2016 m. – 6, 2017 m. – 2, o šiemet – 14 jauniklių.

Baltijos pilkieji ruoniai yra reta nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą. Jie gyvena apie 40 metų. Patinų kūno ilgis – iki 2,5 m, svoris – iki 300 kg. Patelės mažesnės – iki 2 m ilgio ir 200 kg svorio.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šeštajame – apie 10 tūkst., septintojo dešimtmečio pradžioje jų beveik dvigubai sumažėjo. Rygos įlankoje 1977 m. buvo likę tik 100-150 ruonių. Šių gyvūnų ėmė daugėti, kai buvo sustiprinta jų apsauga.

Pavel Kulikov nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”56244,56245,56241,56239,56240,56242,56243″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]