Daugiabučio renovacija Klaipėdoje – sunkiai ar lengvai įgyvendinama užduotis? Matyt, kad geriausias būdas atsakyti į šį klausimą – patiems siekti tokio tikslo. Seną savo namą atnaujinti pasiryžę klaipėdiečiai su „Atviros Klaipėdos“ skaitytojais nuo pat pradžių dalijasi viskuo, ką jiems tenka patirti. Taigi, renovacijos dienoraštis, pirma dalis.

Pastaruosius keletą metų Klaipėdoje pastebimai daugėja renovuojamų namų – tiesą sakant, sunku nepastebėti aplinkui vykstančių permainų: išvaizdą, o svarbiausia, ir vidų, keičia seni penkiaaukščiai, devynaukščiai, dešimtaukščiai, dvylikaaukščiai.

Galbūt jų gyventojai jau perprato renovacijos naudą, gal jie buvo priversti žengti šį žingsnį, gal pasinaudojo palankiomis sąlygomis. O gal suveikė mitinis lietuviškasis pavydas, kurio pagrindinis požymis – neapykanta geriau gyvenančiam kaimynui?

Viešoje erdvėje girdime pozityvius ir nelabai gerus atsiliepimus apie atnaujinimo rezultatus, informacijos daug, tačiau nesunku atskirti, kur užsakyta projekto vykdytojų propaganda, kur – gandai, kur – faktai.

Kaip ir svetimi vaikai auga labai greitai, taip ir svetimų namų renovacija, atrodo, vyksta kosminiu greičiu – per keletą metų nedideliu spinduliu aplink mūsų namą vienas po kito neatpažįstamai pasikeitė bent aštuoni daugiabučiai namai. Gal ir daugiau. Dar vienas – jau apraizgytas pastolių tinklo, greitai pro langus matysime kitokį vaizdą nei sena „chruščiovkė“.

Mūsų namas – to paties laikmečio pastatas: baltų mūrinių plytų daugiabutis, kuriam greitai bus lygiai pusšimtis metų.

Esame naujakuriai, tačiau tų kelių metų užteko suprasti, kad mūsų namui permainos irgi būtų neprošal. Aišku, visų pirma norisi reguliuojamų šildymo radiatorių, norisi civilizuoto rūsio, kuris įprastai primena voratinkliais apaugusią kaimo kamarą, o po lietaus virsta baseinu. Galų gale, norisi gyventi gražesnėje aplinkoje.

Suprantama, reikia susimokėti už tai. Bet esame girdėję, kad išlaidos nėra tokios didelės, be to, nemažą jų dalį padengia žiemą sutaupyti pinigai – esą atnaujinus sistemas šildymas kainuoja net perpus pigiau.

Taip pat sakoma, kad buto vertė renovuotame name ženkliai išauga.

Ir, po velnių, jeigu gali kiti, tai kodėl negalėtume mes?

Šių argumentų užteko ryžtis pirmajam žingsniui.

Tačiau jau pradinėje stadijoje susidūrus su šiuo procesu labai greitai išryškėja problemos, kurias galima laikyti pagrindiniu progreso stabdžiu. Atrodo, kad žmonių galvose slypi daugiau bėdų nei nei seno pastato sienose.

Bet apie tai – kitoje dienoraščio dalyje. Joje bus atskleista, kokias emocijas namo gyventojams kelia žodis renovacija.           

                                Namo gyventojas. Adreso ir kitų duomenų nenurodysiu, kad šis tekstas nebūtų suprastas kaip poveikio priemonė ar bandymas išsireikalauti palankesnių sąlygų. Apie šį projektą nežino net mano kaimynai. Kol kas.