Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), kuriai priklauso ir uostamiesčiui bei Gargždams centralizuotai šilumą tiekianti AB „Klaipėdos energija”, siūlo atidėti ir koreguoti po poros mėnesių įsigaliosiančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą  naują šilumos supirkimo tvarką. Taip pat Seimo prašoma taisyti Šilumos ūkio įstatymą.

Toks prašymas grindžiamas teiginiais esą naujoji tvarka pataikauja privataus kapitalo nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG), nes iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį bei uždirbti didelį pelną.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos energija“ jau anksčiau buvo suskaičiavusi, kad pagal naują tvarką šilumos vartotojai NŠG esą papildomai per metus sumokės 3,6 mln. eurų, o vidutinė metinė jau galutinės šilumos kaina vartotojams augs 3,4 proc.

Dabar savivaldybių kontroliuojamos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonės gamina šilumą pačios, tačiau jei miesto sistemoje veikia nors viena NŠG katilinė, kuri gamina pigiau nei pasigamina pati CŠT įmonė, pastaroji nuperka pigesnę šilumą ir persiunčia ją vartotojams. Šilumos tiekėjui tokiu atveju paliekamos pastoviosios pajamos, kurios naudojamos įrenginių nuolatiniam darbingumui palaikyti, atlyginti už darbą, grąžinti paskolas, apmokėti jų palūkanas ir kt. Tačiau nuo kitų metų pradžios CŠT įmonės gali nebegauti lėšų pastoviosioms sąnaudoms padengti, jeigu pralaimės šilumos aukcione NŠG įmonėms ir nebegamins šilumos. LŠTA manymu, dėl to kyla rizika, kad pagal CŠT įmonės gali netekti didelės dalies pajamų ir užleisti vietą privačiam šilumos gamintojui.

„Naujoji tvarka riboja savivaldybių galimybes prisiimti atsakomybę už šilumos tiekimo organizavimą savo teritorijoje. Nauja VKEKK tvarka pataikauja privačiam verslui – jos padariniai visam šilumos ūkiui ir vartotojams gali būti kritiniai. Privačių investuotojų – NŠG įmonių tikslas – kuo didesnis pelnas. Žiemos mėnesiais, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų – savivaldybių kontroliuojamų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių ir NŠG įmonių – nėra konkurencijos, NŠG įmonės pigiai iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik nežymiai mažesne kaina, nei CŠT įmonė pati gali pasigaminti naudodamos dujas. Šilumos vartotojai iš to naudos praktiškai negauna. Jeigu valstybės reguliuojamos ir kontroliuojamos CŠT įmonės bus visiškai išstumtos iš šilumos gamybos rinkos ir privatus verslas ims joje dominuoti, galutinai neliks konkurencijos, o kartu ir prielaidų mažėti šilumos kainoms. Juk valstybinis reguliuotojas VKEKK neturi svertų kontroliuoti nereguliuojamus NŠG, skirtingai negu reguliuojamus šilumos tiekėjus“, – pranešime spaudai cituojamas Valdas Lukoševičius, LŠTA prezidentas.

Jo nuomone, naujoji tvarka gali paskatinti naujų dubliuojančių katilinių statybas „už tvoros“ bet kur, tik nežymiai mažesne šilumos kaina perimant šilumos gamybą.

Tad LŠTA kreipėsi į Seimo narius siūlydama Seimui atskaitingą VKEKK įpareigoti atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą, „objektyviai įvertinti naujosios tvarkos galimas pasekmes ir sureguliuoti santykius tarp licencijuotų šilumos tiekėjų bei laisvai veikiančių šilumos gamintojų”.

LŠTA taip pat siūlo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, numatančią, kad visi CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai (tiek priklausantys CŠT įmonėms, tiek NŠG įmonėms), kurie ruošiasi gaminti šilumą ir pretenduoja gauti lėšų pastovioms sąnaudoms padengti, taptų reguliuojamaisiais ūkio subjektais ir dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir šilumos tiekėjai.