Švėkšnos centre keletą pastarųjų dešimtmečių merdėjęs mūrinis žydų sinagogos pastatas netolimoj ateity turėtų tapti vietos bendruomenės susibūrimo vieta.

Statinys, iki II pasaulinio karo tarnavęs gausios miestelio žydų bendruomenės sielovados reikmėms, o ją sunaikinus, keitęs paskirtis nuo sovietinio kultūros centro – iki sporto salės, šiemet pagaliau pradėtas profesionaliai restauruoti.

„Pajūrio restauratoriaus” nuotr.

Čia spalį darbus pradėję bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai intensyviai atlieka tvarkybos darbus – atkuriama pastato perdanga, stogas, restauruojami mūrai. Pranešama, kad bus atkuriami ir autentiški sinagogos fasadai, langai, durys, lauko bei vidaus dekoras.

„Vienas iš retesnių atvejų mūsų krašte, kai tenka iš arti susidurti su žydų istoriniu paveldu, jų statybos ir religijos tradicija. Dėl to, kad Lietuva skiria lėšų ir imasi iniciatyvos atkurti ne tik lietuviškąjį paveldą, bet ir kitų tautų sukurtas vertybes, tampame tik turtingesni ir brandesni. Švėkšnai ši sinagoga – svarbi identiteto dalis“, – pranešime spaudai cituojamas restauravimo bendrovės vadovas Aldas Kliukas, beje, pats kilęs iš Švėkšnos ir matęs varganą šio statinio egzistenciją sovietiniais bei pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

Sinagogos istorija ir architektūra

Švėkšnos centrinė aikštė su sinagoga prieškariu. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus archyvo nuotr.

Švėkšnos sinagoga centrinėje miestelio aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, iš kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą sudegus abiems medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras Prosinskis iš Tauragės. 1928-aisiais statinys buvo baigtas ir pradėjo funkcionuoti.

Sinagogą inžinierius suprojektavo stačiakampės formos, ilgoji jos ašis orientuota vakarų–rytų kryptimis. Pastatas išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai. Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė.

Pastato tūris vientisas, išskaidytas į dvi dalis: vakarinė pastato dalis – dviejų aukštų. Antrajame aukšte buvo moterų galerija. Rytinė dalis vieno aukšto, čia buvo erdvi vyrų maldų salė.

Istoriniai šaltiniai liudija, jog 1928 metais Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos iškilmes, taip pat apsilankė ir Švėkšnos žydų bendruomenės maldos namuose.

Per II-ajį pasaulinį karą gausi Švėkšnos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, savo reikšmę ir funkciją prarado ir sinagoga. Net ir atkūrus jos istorinį vaizdą, čia nebeplanuojama religinė veikla – tam tiesiog nelikę poreikio. Pastatą kultūrinėms reikmėms planuoja naudoti vietos bendruomenė, dėjusi daug pastangų, kad šis statinys atgimtų ir visiems liudytų žydiškąją Švėkšnos miestelio praeitį.

Pranešama, kad penktadienį, lapkričio 16 d. , 11 val. ant sinagogos stogo bus keliamas vainikas.