Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-11-19 |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia, kad jau septintą kartą sudarytame savivaldybių indekse tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda.
Uostamiestis pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių, gaunančių socialines pašalpas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – pranešime cituojamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.
„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei”, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.
LLRI įžvelgia dvi tendencijas: nedarbo lėtėjimas stoja, lyderiai tolsta nuo atsiliekančių.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 m. iki 9 proc. 2017 m., mažėjimas – vis vangesnis. Dar daugiau, nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net ir auga.
„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mažų miestelių problema. Pavyzdžiui, nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių, nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje” – sako M. Tininis.
LLRI nuomone, aukštas nedarbas yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.
Nuo 2015 metų sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5-3 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybę 2015 m. paliko 3,12 proc. gyventojų, 2016 m. – 3 proc., o 2017 m. – 3,15 proc. Tuo metu Klaipėdos rajonas kasmet pritraukė vis daugiau naujų gyventojų – 2015 m. – 1,16 proc., 2016 m. – 2,21 proc., 2017 m. – 2,7 proc.“
„Jei ekonomikos augimą prilyginti upės tėkmei, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja priekyje”, – apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 m. duomenimis.
Parašykite komentarą