Minint Lietuvos Nepriklausomybės karo 100-metį Klaipėdoje bus rengiamas viešų paskaitų ciklas „Kaip apginta Lietuvos laisvė 1918–1920 m.?“.

Nepriklausomos Lietuvos savanoriai Kretingos surinkimo punkte 1919 metais. Žemaičių dailės muziejaus nuotr.

Lapkričio 28 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) ciklą pradės pirmoji paskaita „Kautynės prie Širvintų, Giedraičių ir Musninkų (1920 m.)“, kurią skaitys karo istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Valdas Rakutis.

„2018 m. Lietuva mini valstybingumo atkūrimo 100-metį, tačiau ne mažiau svarbus yra ir po to vykęs Lietuvos Nepriklausomybės karas. Vasario 16-osios aktas buvo deklaracija, kuri skelbė nepriklausomybę, tačiau tam, kad įgytų realų suverenitetą, jį reikėjo išsikovoti bei apginti ginklu. Istorikas Edvardas Gudavičius yra pasakęs, kad jis visų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų nekeistų į vieną Nepriklausomybės karo savanorį. Iškalbinga mintis. O ką mes žinoma apie tuos savanorius ir jų kovą bei žygius?!” – rašo paskaitų ciklo organizatoriai.

Istorikai pabrėžia, kad iki pat 1923 m. vyko partizaninis karas demilitarizuotoje zonoje tarp Lietuvos ir Lenkijos, kai kada peraugdavęs ir į reguliariųjų pajėgų susirėmimus panaudojant artileriją.

Paskaitų ciklą rengia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikai, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramove ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centru. Ciklas neatsitiktinai pradedamas 2018-aisiais, nes jau 1918 m. pabaigoje pirmi Raudonosios Armijos daliniai pasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją.

Šių susitikimų, kurie jau suplanuoti kiekvieną mėnesį iki 2019 m. pavasario, metu istorikai atskleis karių kasdienybės Nepriklausomybės karo metu aspektus, pristatys svarbiausias karines operacijas, apžvelgs Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę ir vykusį karą dėl jos.