Teatro rekonstrukcija praskleidė neregėtą istorijos šydą

Miestas, Svarbu

Pradėjus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukciją atliekami ir archeologiniai tyrimai. Juos atliekančios bendrovės „Statybų archeologija” archeologai su „Atviros Klaipėdos” skaitytojais pasidalino savo įžvalgomis ir informacija apie radinius.

O jie leidžia naujai įvertinti šios Klaipėdos miesto dalies istorinę raidą XVII-XIX a.

Archeologiniai tyrimai leido aiškiai identifikuoti, kad Muzikinis teatras stovi šalia buvusio XVII-XVIII a. bastiono. Per jo „smailę” dabar eina Herkaus Manto gatvė.

Archeologiniai tyrimai buvo pradėti dar rugsėjį. Jų metu iš viso numatyta išžvalgyti 1413 kv. m plotą.

Pietinėje nugriauto priestato dalyje buvo atidengtos dviejų XX a. pr. pastatų pamatų liekanos. Šie pastatai buvo sugriauti 1944 m. rudenį – jau tik stovinčios sienos matomos 1944 m. gruodį „Luftwaffe” darytoje aeronuotraukoje.

Gavus Kultūros paveldo departamento Pirmosios vertinimo tarybos leidimą šie pamatai buvo demontuoti ir jų vietoje toliau vykdyti detalieji archeologiniai tyrimai. Jų metu nuo 1,4-1,6 iki 2,5 m gylyje aptiktas XIX a. kultūrinis sluoksnis, užfiksuoti trys XVIII a. pab.-XIX a. infrastruktūrai priskirtini statybos etapai. Šioje vietoje rasti trys latakai, kuriais vanduo buvo nuvestas nuo šioje vietoje stovėjusių pastatų Dangės upės link. Kiek ankstyvesnis už šiuos latakus yra aptiktas vienas karkasinio pastato ar mūrinio statinio rostverkas.

„Statybų archeologijos” nuotr.

Seniausias radinys šioje vietoje –  sukalti masyvūs, tašyti, keturkampio skerspjūvio poliai, tarp kurių yra vietomis sudėtos vertikalios galbūt pusrūsio lentos, jokių grindų pėdsakų nerasta. Šių polių paviršius yra apie 1,2- 1,4 m gylyje, o ilgis dar nėra aiškus –  apie 5 m gylyje jų apačia dar nebuvo pasiekta. Pabaigus tyrimus planuojama bent vieną iš jų ištraukti bei išmatuoti.

Šie poliai turėjo būti sukalti XVIII a. pab.-XIX a. pradžioje. Kol kas dar nėra aiški jų kilmė, spėjama, kad tai arba masyvaus fachverkinio sandėlio karkaso elementai, arba jie yra susiję su buvusios XVIII a. antros pusės krantinės įtvirtinimais. Jų paskirtis turėtų paaiškėti kiek vėliau atidengus didesnį tyrimų plotą.

XIX a. karkasinio pastato poliai ir krantinės įtvirtinimai. „Statybų archeologijos” nuotr.

2,5-3,8 m gylyje esančiuose supiltiniuose sluoksniuose rasta pavienių radinių – plytų bei čerpių duženų, XVIII-XIX a. keramikos. Žemiau, apie 3,8-4,6 m gylyje, yra dumblingos juosvos žemės sluoksnis, kuriame rasta XVII a. radinių bei gėlavandenių dvigeldžių moliuskų kiautų.

Anot archeologų, iki šiol surinktu archeologinių duomenų visuma leidžia naujai įvertinti šios Klaipėdos miesto dalies istorinę raidą XVII-XIX a., nes ankstesni priešprojektiniai žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo vykdomi šurfais ir jų metu nebuvo galima pasiekti apatinių giliai esančių sluoksnių dėl mažo tiriamo ploto ar aptiktų XIX-XX a. pastatų liekanų.

Jau galima tvirtai teigti, kad yra aptiktas bei lokalizuotas XVII-XVIII a. Tilto ravelino gynybinis griovys ir, tikėtina, toliau tęsiant tyrimus aptikti ir gynybinio griovio pakraščius bei šiaurės rytų ravelino pakraščio kontūrus.

Todėl bus būtina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus ir nugriauto priestato vietoje. Jie neišvengiami ir dėl to, kad pagal projektą naujai statomo priestato vietoje bus iki 14 m gylio iškasti organinės kilmės sluoksniai.

Atkreipiamas dėmesys, kad 1703 m. Klaipėdos plane atvaizduotas ravelinas, jo gynybinis griovys bei pylimai tiesiogiai įtakojo vėlesnį gatvių tinklą, kvartalus bei užstatymą. Šis 1703 m. planas yra gana tikslus, o tuo tarpu vėlesni XVIII a. istoriniai planai negali būti tiksliai susieti su dabartine situacija ir yra vien bendro informacinio pobūdžio, jų negalima tiksliai „pririšti“ su dabartiniu Klaipėdos planu. O 1703 m. planas bei jame atvaizduoto buvusio Tilto ravelino bei gynybinio griovio vietos puikiai koreliuoja su vėlesniu šios Klaipėdos dalies buvusiu gatvių tinklu bei užstatymu.

Iš rašytinių šaltinių yra žinoma, kad raveline XVIII a. buvo įsikūrę skerdėjai, su kuriais ir sietina vėliau įvardijama Skerdyklos (Schlachthof) gatvė. Tiek tuo metu ir vėliau XIX a. suformuotos gatvės bei užstatymas atitinka buvusio bei 1703 m. atvaizduoto ravelino, jo vidinių pylimų, jo kontūrų bei gynybinio griovio vietos situaciją. Tas pats pasakytina apie iki Antrojo pasaulinio karo metų buvusios dabartinės Danės gatvės vaizdą.

Nepaisant to, kad XVIII a. istorinių planų yra neįmanoma tiksliai susieti su dabartiniu vaizdu, tačiau galima pagrįstai teigti, kad ir šios XIX-XX a. pirmos pusės gatvės dislokacija pilnai atkartoja 1703 m. plane atvaizduoto ravelino kontūrus: iš šiaurės rytų į pietvakarius lygiagrečiai Dangės upei pratiesta gatvė ėjo iki XIX a. buvusio gynybinio griovio, kuris XVIII a. pab., matyt, dar naudotas kaip įplauka, ir tuomet darė vingį į šiaurės vakarus, link dabartinių tyrimų vietos – t. y. gatvė  parodo buvusio gynybinio griovio vietą.

Muzikinio teatro statybvietėje rastas ir XIX a. akmens masės mineralinio vandens „Selters” butelis. „Statybų archeologijos” nuotr.

Archeologai rado ir gana retus XVII a. koklius su erelio atvaizdu. „Statybų archeologijos” nuotr.

Parengta pagal archeologo Nerijaus Brazdeikio pateiktą informaciją

1 Comment

  1. Ne kokios bus pasekmės...

    Ši vieta turi būti atvira visiems žmonėms, visuomenei. Muzikinis teatras turi būti statomas naujas, Laivitės teritorijoje prie Kuršių marių, ar kitoje erdvioje vietoje. Teigiama, kad dalis požeminių garažų Atgimimo aikštėje turės būti įrengta dėl Muzikinio teatro, kita dalis parkavimui, taip pat dėl muzikinio, bus Danės gatvėje po jos platinimo dėl Bastionų tilto. Savivaldybė įpareigota įrengti parkavimą muzikiniui, todėl tam pašalins visus medžius… Betonai, garažai, diskvalifikuotas muzikinio projektas su pasekmėmis tokiomis, kad centrinė seniausio Lietuvos miesto, senamiesčio dalis, vėl bus tinkama tankams arba uosto krovinių gabenimui… Kam tas Bastionų tiltas? Užtenka pėsčiųjų tilto, bet va, perku parduodu bukių sistema, kur kūrybos net nėra, svarbiausia lėšų įsisavinimo programa… Muzikinio teatro putplasčio renovacijos šiukšliadėžės imitacijos rekonstrukcija, kaina: 30 milijonų… Kur protas?!… Va čia tai bus tikra istorijos gėda…

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Kultūra

Muzikinis teatras pagerbė geriausius savo kūrėjus

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, skirtus ambicingiausius kūrybinius iššūkius praėjusiais metais ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Kultūra

Iš prie teatro buvusios akmeninės kompozicijos gimsta skulptūrinės miniatiūros

Prie įėjimo į senąjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą buvusios akmens kompozicijos buvo atsisakyta, tačiau jos atmintis atgims suvenyruose. Įamžindamas ...
2024-03-21
Skaityti daugiau

Kultūra

Senasis sietynas atgims naujame Muzikinio teatro pastate

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skelbia, kad rekonstruotame jo pastate atgims ir fojė esantis sietynas, sukurtas žinomo lietuvių juvelyro, metalo dailininko ...
2024-03-15
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This