Apie kauniečių šeimą ištikusią nelaimę jau parodė visos, kiek tik yra, televizijos ir parašė visi portalai, tad prie to įvykio tikrai nebeketinome grįžti, jei ne kaip Pilypas iš kanapių ketvirtadienį iššokusi prokuratūra su savo pranešimu spaudai.

Atsiriboję nuo visų viešoje erdvėje sukeltų ir toliau keliamų emocijų, kurias ypač kursto atkutę Garliavos įvykių marginalai, siekiantys savo destruktyvių egoistinių tikslų, pabandykime blaivia galva pasiaiškinti, ką reiškia minėtame pranešime nurodomas vaikų mamai pateiktas kaltinimas ne tik dėl fizinio skausmo sukėlimo (jo nekvestionuojame, nežinodami visų įvykio aplinkybių), bet ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kur visame šitame absurdo spektaklyje jūs matote suaugusių žmonių rūpinimąsi vaikais ir jų interesų gynimą?! Palmiros Mart nuotr.

Pirmiausia išsiaiškinkime, kokią nusikalstamą sudėtį slepia šis LR BK 284 straipsnis. Skaitome apibūdinimą: „Viešosios tvarkos pažeidimas: Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas” ir t.t.

Taigi, kaip matyti iš apibūdinimo, šios nusikalstamos veikos sudėtis numato būtinybę „sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką” ir „demonstruoti nepagarbą aplinkiniams” bei tai daryti „piktybiškai tyčiojantis” ir „vandališkais veiksmais” .

Kaip visi žinome iš tų pačių TV pranešimų, mama su vaikais vaikštinėjo parke. Greičiausiai jame buvo ir kitų žmonių. Vienas, tas anoniminis skundikas (ar skundikė), tikrai parke buvo. Net jei mama, sakykim, ir pakėlė balsą, stengdamasi apsaugoti vaiką, kad jis neišbėgtų į gatvę, net jei ji ant jo ir užriko, ar tai galima traktuoti kaip tokį visuomenės rimties sutrikdymą, už kurį jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė?

Ar dėl tokių mamos veiksmų anoniminis skundikas pasijuto labai įžeistas (nes mama taip „demonstravo nepagarbą aplinkiniams”?). O kuo tada pasireiškė jos „piktybiškumas”, juoba –  jos „vandališki veiksmai”?  Gal ji išrovė kokią eglę ar sulaužė kokį suolelį? Kažkaip neteko girdėti…

Ir kaip tada su tuo pačiu anoniminiu skundiku? Jis, kaip žinome, filmavo moterį su vaikais, lėkė jiems iš paskos. Ar jis (ji?) tai darė „netrikdydamas” rimties, nedemonstruodamas nepagarbos aplinkiniams?

Tada dar prisiminkime vienos pašalinės moters liudijimą apie tai, kaip iš tėvo buvo išplėštas sūnus. Viešoje vietoje, gatvėje ir tai darė, kaip jau dabar žinome, buvęs vaikų teisių fašistuojantis „specialistas”. Pasak liudininkės, jis tai darė labai grubiai, per jėgą, iššaukiančiai, vaikas dėl to garsiai verkė.

Ar toks vaiko teisių „specialisto” elgesys netrikdė rimties, nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams? Ir kurio veiksmai – mamos ar „specialisto”- labiau atitinka viešosios tvarkos sutrikdymo, kaip baudžiamojo nusižengimo, sudėtį?

Tiek to – tai labiau teoriniai (retoriniai) klausimai.

Pereikime prie praktikos.

Bet kuris policijos pareigūnas pasakys, kad kone 99 proc. iš visų pradedamų tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų yra susiję su žmonių (dažniausiai neblaivių ir dažniausiai gana jaunų) tarpusavio muštynėmis, susistumdymais, keiksmais, riksmais ir barniais viešose vietose: kiemuose, kavinėse, prie pasilinksminimo įstaigų, gatvėse, parkuose, paplūdimuose etc.

Jei Kauno prokurorė mamos pliaukštelėjimą vaikui per užpakaliuką parke prilygina girtų jaunuolių muštynėms, riksmams ir keiksmams, ar tai reiškia, jog ji yra visiškai nekompetentinga, ar tiesiog apsidraudė, bijodama, kad mamą dėl fizinio skausmo sukėlimo gali išteisinti, todėl jai dar prilipdė ir šį viešosios tvarkos pažeidimą? Kaip sako mūsų kaimynai  -„на всякий пожарный” (neverčiamas frazeologizmas – aut. pst).

Ir ar tokiu atveju nereikėtų ano jau buvusio vaikų teisių „specialisto” veiksmus kvalifikuoti kaip tarnybos pareigų neatlikimo (pagal LR BK 229 str.)?

Tačiau ir tai yra visiški niekai, palyginus su svarbiausiu klausimu, kurio iki šiol dar neuždavėme: kur visame šitame absurdo spektaklyje jūs matote suaugusių žmonių rūpinimąsi vaikais ir jų interesų gynimą?!