Lapkričio 29 d. Jūs, politikai tvirtinsite Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją. Buvo norėta tai padaryti „solidžiai“ – tam reikalui organizuoti atskirą posėdį ir skirti visą dieną. Mažų mažiausia keistoka, bet miesto dokumentui, kuris rengiamas kartą per dešimt metų – laiko neatsirado. Tai kas tada svarbiau?

Mūsų miesto ateitis bus sprendžiama urmu su visais kitais ūkiniais reikaliukais. Mano vertinimu – tai didelė nepagarba miesto piliečiams kokie jau mes bebūtume.

Tad ar visi vienodai ir taip pat suprantame – kas tas miesto bendrasis planas?

Man pačiam daugiau ar mažiau aktyviau tenka dalyvauti, stebėti jau trečią tokio dokumento rengimo procesą. Visada buvo ir dabar teigiama, kad tai labai svarbus miestiečiams ir miesto vystymuisi dokumentas. Verslas, investicijos laukia, negali priiminėti sprendimų. Sutinku ir pritariu dėl svarbos aspekto.

Tačiau patvirtinus jį, kažin kodėl realiai mieste per dešimtmetį nelabai kas keičiasi. Kodėl? Kodėl jis „nedirba“?

Tai kas yra tas miesto bendrasis planas ir koks jo tikslas?

Taip, tai miesto teritorinio planavimo dokumentas. Tačiau pagrindinis šio dokumento tikslas – suderinti valstybės, verslo ir visuomenės interesus – viso miesto subjektų interesus – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją – subalansuoti, harmonizuoti interesus – santykius siekiant sukurti tvarią aplinką arba paprasčiau – saugų, patrauklų ir gražų, miestą.

Tad visų pirma, tai – bendras miestiečių susitarimas, o jei dar aiškiau – savotiška miesto KONSTITUCIJA.

Tačiau teikti rinktis tris miesto raidos scenarijus – bendrojo plano koncepcijos variantus kaip tinkamus ir visus gerus gal nėra pats tinkamiausias būdas – tai lyg ir pasakymas, man tas pats – rinkitės. Todėl galiu pareikšti tik užuojautą miesto gyventojams ir tam pačiam verslui bei šio plano rengėjams. Nes negalima teikti visuomenei rinktis konstitucijos trijų variantų pagal „viršelio spalvą“.

Teikti politikams rinktis vieną iš trijų, manau, yra netinkama ir mažų mažiausia nekorektiška. Nes svarbu ne „viršelis“, o turinys ir jo taikymo pasekmės.

Miesto politikai pirma turėtų išreikšti savo rinkėjų valią ir tik po to urbanistai turėtų imtis darbo. Dabar viskas atvirkščiai.

Nesiruošiu revizuoti viso miesto rengiamo BP kaip ir to nesuprantamo fakto – politinio noro plėsti miesto ribas, dar labiau skurdinant miesto biudžetą. Mes nesugebame susitvarkyti to, kas mūsų panosėje.

Todėl prašau atkreipti dėmesį į šio didelio ir svarbaus miestui dokumento nors vieną mažą detalę – miesto centrą. Na, pripažinkite, nenormalu, kai gražiausiose miesto centro vietose, šalia Dangės upės dešimtmečiais tebestovi apleistos gamyklų teritorijos, imituojančios veiklą. Gal net nepadoru, kai miesto centre stovintys monstrai modernizuojami naudojant jau ir ES mokesčių mokėtojų lėšas?

Manau, nenormalu, kad miestui, siekiančiam „kultūros sostinės“, „sveiko miesto“, „jaunimo sostinės“ ir kitų titulų, jo centrinę dalį daugiau nei 50% teritorijos „okupavusi“ pramonės, infrastruktūros, sandėliavimo, gamybos ar apleistos pramoninės teritorijos.

Kas tie 50%? Tai pet 300ha teritorija, o tai yra maždaug trys Baltijos prospekto dydžio gyvenami rajonai arba daugiau nei 20 Miško kvartalo dydžio gyvenamųjų teritorijų. Ir tai milžiniškas potencialas kokybiškai miesto plėtrai.

Todėl siūlau į miesto BP įtraukti reikalavimus miesto centrui:

1. 10-čiai metų susitarti, kas yra ir kur yra miesto centras;
2. labai aiškiai ir tiksliai apibrėžti konkrečias miesto centro ribas;
3. sukurti labai aiškias ir griežtas taisykles, ką ten galima ir ko negalima veikti;
4. numatyti visas būtinas priemones šiam tikslui pasiekti ir pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą;
5. BP apimtyje įpareigoti savivaldybės administraciją parengti miesto centro specialųjį planą, kuriame per 10 metų butų tiksliai įvardinti visi sprendimai;
6. įpareigoti savivaldybės administraciją tokį dokumentą (SP) parengti per dvejus metus;
7. įsteigti nuolat veikiančią specialistų komandą ir vykdyti šio dokumento (SP) įgyvendinimo viešą monitoringą;
8. įpareigoti Savivaldybės administraciją užtikrinti, kad šio dokumento (SP) užsakovu būtų ir miesto bendruomenės su veto teise;
9. užtikrinti kiekvienų metų miesto biudžete pakankamas lėšas šio dokumento sprendinių įgyvendinimui.

Ir trumpai – apie miesto Konstituciją.

Meras viešai daug kartų teigė, kad bemaž kiekvieną savaitę susitinka su uosto vadovais, tariasi, sprendžia ir ieško sprendimų dėl uosto plėtros. Bet kur jie?

Dar niekada nebuvo mieste tokio visuomenės nepasitenkinimo protestų, mitingų, akcijų, prokuratūros tyrimų ir net konferencijų. Visomis civilizuotomis ir teisėtomis priemonėmis miestiečiai bandė pasakyti, kad toks miesto bendrasis planas jiems nereikalingas. Jie nori gyventi kitaip!

Šiuo metu mieste keista antagonistinė situacija – politikai bijo bendrauti su miestiečiais, kad nesusiteptų „marginalizmo suodžiais” , o piliečiai bijo „politinių spalvų“. Gal miestelio bėda yra administracijos direktoriaus Sauliaus Budino darbo stilius, viešas melavimas, grasinimai ir šantažas? Tas „intelektualaus vadovavimo“ kvapelis jau sklando ir miesto parkuose, skveruose, aikštėse ar net miesto įvaizdžio ženkliuke. Tai netelkia miesto bendruomenės prasmingai veiklai ir realiam miesto proveržiui. Tačiau miesto bendruomenė to trokšta ir tam gal jau subrendo?

Tad gerbiami politikai – nors Jūs ir patvirtinsite miesto koncepciją, tačiau žinokite, kad bendro susitarimo kol kas nėra.

Linkiu Jums, ponai, politikai šalto, blaivaus proto ir doros širdies priimant sprendimą dėl Klaipėdos ateities.