[vc_row][vc_column][vc_column_text]Lapkričio 30-osios vakarą menininkė Agnė Kišonaitė atidarė pirmąją savo darbų reprodukcijų parodą. Klaipėdoje eksponuojamoje parodoje – žinomiausi ir geriausiai menininkę reprezentuojantys darbai.

„Menas turi gimti iš sukauptų gerų emocijų pertekliaus, t.y. kai menininkas prikaupia tiek, jog gali jomis dalintis. Tuomet jo sukurti darbai žadina pozityvius jausmus, į juos norisi žiūrėti ir gėrėtis. Nuo pat savo kūrybos pradžios vadovaujuosi šiuo požiūriu į meną namams – jis turi džiuginti. Ir ne taip svarbu, ar tai originalai, ar reprodukcijos. Tiesa, pastarosios turi keletą svarbių privalumų, kurie ir paskatino imtis reprodukavimo“, – pranešime spaudai cituojama Agnė Kišonaitė.

Galvoti apie galimybę reprodukuoti savo darbus Agnę paskatino iš draugės išgirsta istorija apie tai, jog ji nespėjo įsigyti patikusio meno kūrinio ir tikrai džiaugtųsi jo kopija.

„Panašias istorijas ne kartą girdėjau apie ne vieną mano darbą, pavyzdžiui, paveikslą „Itališkas šilkas“, kurį nupirko žmonės iš „Saatchi“ internetinės galerijos Kalifornijoje, „Facilitė“, kurį, vos tik jį pamačiusi, įsigijo mano draugė, ir „Ritualas“, kurio aukšta kaina nuliūdino daugelį interesantų“, – pasakojo menininkė.

Žymiai mažesnė nei originalų kaina – antras reprodukcijų, kitaip – printų privalumas.

„Tiesiogiai lyginti originalių meno darbų ir printų kainų negalima, bet 10 ar net 20 kartų pigiau kainuojanti reprodukcija gali pagyvinti ne vieną patalpą – svetainę, koridorių ar vonią, kur ji tampa dekoro sudedamąja dalimi, derančia prie kitų jo elementų. Tuo tarpu prie jų derinti originalo negalima ir nereikia, nes, kaip vertingas meno kūrinys, paveikslas įsigyjamas visam gyvenimui“, – sako A. Kišonaitė.

Jos teigimu, vis tik būsimiems paveikslų savininkams norisi įsitikinti, ar jie prigis namuose, ar patiks po kurio laiko, ar harmoningai atrodys aplinkoje – menininkų darbų reprodukcijos, įsigytos prieš priimant galutinį sprendimą, yra ne toks brangus būdas tai patikrinti. Dar vienas reprodukcijų privalumas – galimybė rinktis skirtingus printų dydžius ir derinti juos konkrečiai erdvei. A. Kišonaitė nusprendė kurti ir siūlyti dviejų optimalių dydžių reprodukcijas, tinkančias daugeliui interjerų.

Parodai uostamiestyje A. Kišonaitė atrinko darbus, pagal kuriuos geriausiai atpažįstama jos kūryba. Tarp jų – paveikslai „Mylimiausi mano bateliai“, „Nepatogus oficialumas“, „Poza“, „Facilite“, „Gervė“. Kiekvienas jų atspausdintas ant brangaus ir kokybiško tekstūrinio popieriaus, sumaketuotas ir, prieš įrėminant, asmeniškai autorės pasirašytas.

Tai trečioji A. Kišonaitės paroda, surengta jos gimtajame mieste Klaipėdoje. Pirmoji „Raudona ne mėlyna“ buvo surengta 2012 m., prieš pusantrų metų uostamiestyje eksponuoti menininkės tapyti portretai. Naujausiai parodai Agnė Kišonaitė pasirinko viešbutį „Michaelson Boutique Hotel”. Darbų spalvinė gama, kurioje – daug raudonų akcentų, dera prie autentiškų buvusio sienų. Čia paroda veiks iki sausio 1 d.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”59946,59947,59948,59950,59951,59952,59953,59954,59955,59956,59957,59958,59959,59960,59961″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]