Gerbiami miesto Tarybos nariai ir komitetų pirmininkai, Klaipėdos gyventojai,

mes, Klaipėdos gyventojų vietos bendruomenės, susivienijusios į Klaipėdos bendruomenių asociaciją, kreipiamės į jus, prašydami vadovautis miesto interesais, miesto Tarybos ankstesniais nutarimais ir sveika logika, kai grįšite prie miesto bendrojo plano (BP) koncepcijos svarstymo netolimoje ateityje.

Atkreipiame jūsų dėmesį į faktą, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto BP sprendiniuose apibrėžiamos dvi privalomos alternatyvos, parenkant giliavandenio uosto lokaciją – Melnragė ir Būtingė. Abiejų alternatyvų vertinimas nėra užbaigtas, ekonominis ir investicijų poreikio vertinimas neatnaujintas nuo 2011 m., SPAV ataskaita parengta tik vienai alternatyvai, o abiejų poveikio aplinkai ataskaitų galime tikėtis tik kitais metais geriausiu atveju. Nei viena iš vietos parinkimo alternatyvų dar nėra patvirtinta ir įtraukta į Lietuvos Respublikos Bendrąjį planą.

KVJUD aiškiai linkstant savo vizijose į Melnragės pusę, ši alternatyva pačių planavimo organizatorių iki šiol vadinama tik visiškai sąlyginiu sprendiniu ir tik viena iš galimybių. Realiu sprendiniu ir Lietuvos pasirinkimu ji gal ir taps, bet tik tada, kai bus užfiksuota šiuo metu rengiamame Lietuvos Respublikos Bendrajame plane.

Gerbiami Tarybos nariai, prašome jus išlikti nuosekliais savo sprendimuose ir vadovautis sveika logika – būtina reikalauti iš Klaipėdos m. BP koncepcijos rengėjų vykdyti Tarybos išreikštą valią ir nutarimą, kuriuo buvo pritarta tik uosto veiklos plėtrai pietinėje miesto dalyje ir atsisakyti miesto BP koncepciją formuoti su giliavandeniu uostu Melnragėje tol, kol jis bus įteisintas Lietuvos Respublikos BP.

Uosto plėtros bendrajam planui išliekant aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentu, vėliau šalies Vyriausybės iniciatyva ir kaštais bus galima pildyti Klaipėdos miesto BP koncepciją ir visą nuolatos vykdomą teritorijų planavimo procesą įteisintais Lietuvos Respublikos BP dalykais. Tai yra: išorinio uosto vietovės parinkimas ir būtina infrastruktūra, dedikuoti uosto kroviniams transporto koridoriai mieste, buferinės zonos tarp gyvenamųjų rajonų ir krovos darbų rajonų, Baltijos krantų ir Kuršių Marių krantų erozijos kompensavimo priemonės, visų rūšių taršos prevencijos priemonių kompleksas ir kiti teritorijų planavimo proceso bei miesto infrastruktūros komponentai, darantys poveikį miesto žmonių gyvenimo kokybei.

Neneigiant uosto verslo reikšmės visos šalies ekonomikai ir Klaipėdos gyvenimui, mūsų siūloma proceso seka (jeigu sutiksite savo sprendimais siekti darnaus vystymosi mūsų mieste) sukurs Klaipėdai ženkliai palankesnę derybinę poziciją, kartu su centrine valdžia numatant ne tik uosto ir pramonės poreikius tenkinančius pokyčius mieste, bet ir tų pokyčių įgyvendinimui būtino finansavimo šaltinius.

Jeigu uosto plėtra mieste yra valstybės svarbos projektas, uosto BP yra aukštesnio lygio teritorijų planavimo procesas už miesto BP rengimą – tai pačios valstybės inicijuoti infrastruktūros, gamtinio karkaso, socialiniai pokyčiai mieste privalo būti įgyvendinami pilnai įvertinant miesto poreikius ir deramai finansuojami išimtinai valstybės lėšomis, o ne iš Klaipėdos biudžeto.

Kitas dalykas, kas iki šiol be Klaipėdos m. tarybos patvirtinimo pateikiama kaip miesto žmonių valia ir reikalavimai centrinei valdžiai – tai šiuo metu nuolat linksniuojamas dalykinių sąlygų sąvadas. Nesileisdami į kai kurių labai kontraversiškų dokumente dėstomų sąlygų aptarimą, mes prašome: gerbiami miesto Tarybos nariai, nesileiskite manipuliuojami ir skirkite savo deramą dėmesį bei laiką dalykinių sąlygų sąvado aptarimui ir savo balsavimu tvirtinti šį neeilinės svarbos dokumentą Klaipėdos miesto taryboje. Tokios svarbos dokumentas, patvirtintas miesto Tarybos nutarimu, o ne vien Tarybos kolegijos patarimu – jis turi tapti neatskiriama miesto BP ir koncepcijos dalimi, jeigu kada nors bus teisiškai įtvirtintas Lietuvos pasirinkimas maksimalią uosto plėtrą koncentruoti vien Klaipėdos miesto ribose su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Naudodamiesi proga mes, Klaipėdos m. vietos bendruomenės, reikalaujame bendruomenių atstovų įtraukimo į diskusiją dėl dalykinių sąlygų sąvado, prieš jį teikiant tvirtinimui miesto Taryboje ir nustatant ne trumpesnį nei penkiolika darbo dienų laikotarpį viešai diskusijai.