Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos noras turėti savo regiono – Mažosios Lietuvos – herbą atidedamas neribotam laikui: jo projektą jau du kartus atmetė prie prezidentūros veikianti Lietuvos heraldikos komisija. Jai neįtinka pagrindiniu herbo simboliu pasirinktas briedis, kuris, komisijos nuomone, esąs „vokiškas”.

Bene šeštą kartą per pusantrų metų dėl to paties Klaipėdoje susirinkę Mažosios Lietuvos regionui priklausančių miestų ir rajonų savivaldybių (Klaipėdos, Neringos ir Pagėgių miestų, Tauragės, Jurbarko, Šilutės ir Klaipėdos rajonų) atstovai pirmadienį vėl svarstė „briedžio klausimą” ir po diskusijų galiausiai nusprendė kreiptis į šalies prezidentę.

Tokį pasiūlymą pateikė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, neapsikentęs Heraldikos komisijos patyčių „iš istorijos”. Nuspręsta pridėti raštą su visų susitikime dalyvavusių savivaldybių atstovų parašais, kad jie Mažosios Lietuvos herbe nori matyti, pasak A. Šulco, „demokratiškai išrinktą briedį”.

Tiesa, nors vieningai buvo sutarta dėl briedžio „kandidatūros”, dėl to, kokios spalvos fone jį reikėtų patalpinti, nuomonės išsiskyrė.

Šilutės rajono Kultūros skyriaus vedėja, Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės koordinatorė Vilma Griškevičienė primygtinai prašė rinktis žalią foną su nedideliu raudonai rudu lopinėliu apačioje, mat kartu bus tvirtinama ir Mažosios Lietuvos vėliava, o Heraldikos komisija esą reikalavo, kad abiejų regiono simbolių spalvos sutaptų. (Mažosios Lietuvos trispalvę sudaro žalia, balta ir raudona spalvos – aut. pst.)

Visgi ir uostamiesčio vicemerui, ir Jurbarko bei Klaipėdos rajonų merams labiau prie širdies buvo auksinis briedis mėlyname fone, tad balsų dauguma jį ir nuspręsta rinktis. Tik Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas paprašė herbo projektą kūrusios dailininkės Jūratės Bizauskienės pataisyti briedžio ragus, mat jie esą „neteisingi”.

Deja, bet parodyti mūsų skaitytojams herbo projekto negalime – „Atviros Klaipėdos” žurnalistei neleista jo fotografuoti ir publikuoti, mat paaiškėjo, jog gautas griežtas įspėjimas iš Heraldikos komisijos, kad herbo projektui pasirodžius spaudoje anksčiau laiko, jis patvirtintas nebus. Iš dalies būsimasis Mažosios Lietuvos herbas primena Degučių (nuotr.) herbą, tik iš abiejų pusių jis dar yra įrėmintas šio regiono rūbais dėvinčios merginos bei riterio figūrų.

Savivaldybių atstovai sutarė, jog vargiai jiems pavyks sulaukti, kad šios sudėties Heraldikos komisija, kurioje dominuoja dailininkai, patvirtintų jų siūlomą herbo variantą. Pasak A. Šulco, greičiausiai teks laukti prezidento rinkimų ir tikėtis, kad naujasis šalies vadovas paskirs sukalbamesnę komisiją.

„Reikia elgtis, kaip elgdavosi žemaičiai – laukti, kol valdžia pasikeis”, – replikavo vicemeras.

Istoriko Vyganto Vareikio, Etnografinės Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės nario, komentaras:

„Heraldikos komisija akcentavo, kad briedis yra vokiškas simbolis. Jis jiems nepatiko nuo pat pradžių, nors daugumoje Lietuvos regionų herbų yra naudojami gyvūnai, o šio regiono miestelių herbuose dominuoja būtent briedis. Jų nuomone, Mažosios Lietuvos herbe turi būti knyga, galbūt – laivas. Antrą kartą atvykus jau su keliais pagal jų siūlymus pataisytais herbo variantais – vis tiek jiems neįtikome. Atsirado tokių komisijos narių, kurie briedyje įžvelgė vos ne nacistinius simbolius – esą vokiečių divizijos naudodavo briedžių ragus, viena iš divizijų, kuri kariavo būtent Rytprūsiuose, irgi turėjo briedžio ragą ir panašiai. Stebina toks kai kurių vilniečių supratimas apie Mažąją Lietuvą, jos istoriją ir simboliką”.