Lietuvos jūrų muziejuje startuoja įspūdingos apimties mokslinis projektas, skirtas įvertinti esamas ir sukurti naujas gyvūnų terapijos metodikas.

Paraišką biotechnologijų inovacijų projektui muziejaus specialistai rengė dvejus metus. Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, atlikę ekspertinį vertinimą, šiai sveikatos – gyvūnų asistuojamos terapijos metodikos ir gyvūnų gerovės projekto paraiškai „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“ skyrė 769 878 Eur iš Europos Sąjungos 2014-2020 m. struktūrinių fondų programos.

Neringos ir Vidmanto Girdvainių nuotr.

Bendra projekto vertė – 895 146 Eur, todėl daugiau nei 120 tūks. Eur prie projekto turės prisidėti Jūrų muziejus.

Projekto vadovė Delfinų terapijos centro dr. Brigita Kreivinienė teigia, kad nebuvo didelių abejonių dėl teigiamo šio projekto vertinimo, nes jis yra svarbus ne tik Lietuvos jūrų muziejui ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, su kuria kartu bus įgyvendinamas.

„Labai didžiuojamės, kad esame tarp lyderių, – pranešime spaudai cituojama B. Kreivinienė. – Taip įgyvendiname Delfinų terapijos centro misiją – skatiname inovacijas pagalbos negaliai srityje, pritraukiame moderniausius pasaulinius metodus”.

Kurs metodikas delfinų, žirgų ir šunų asistuojamai terapijai

Pasaulyje ne vienerius metus taikomos gyvūnų asistuojamos terapinės veiklos. Jų metodikos dažnai labai skiriasi, ne visos tinkamos ir Lietuvai. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, šio projektas itin aktualus, nes tenkina jautrų viešąjį interesą. Sukurtos metodikos reglamentuos terapinį procesą, nustatys reikalavimus, taip užtikrinant, kad klientas gaus jo poreikius atitinkančią paslaugą. Esminis dėmesys skiriamas ir terapijoje procese dalyvaujančių gyvūnų gerovei.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vadovo Rimvydo Tamulaičio nuomone, šis projektas yra natūrali praktikos tąsa.

„Hipoterapija jau ne vienerius metus taikoma pas mus, bendradarbiaujant su Šiaulių universiteto komanda, – sako R. Tamulaitis. – Tėvų atsiliepimai ir praktika parodė, jog teigiami rezultatai po hipoterapijos yra, o dabar jie bus susisteminti ir moksliškai pagrįsti.

Kaip veikia gyvūnų terapija

Dr. B. Kreivinienė teigia, kad delfinų asistuojamos terapijos sensorinis, motorinis ir psichoemocinis bei psichosocialinis poveikis buvo įrodytas pilotiniais tyrimais jau prieš kelerius metus, sukurtos metodinės gairės. Įgyvendinant šį projektą, tikimasi išplėsti mokslinius tyrinėjimus, ypač delfinų gerovės srityje, nes pilotiniai tyrimai atskleidė intriguojančius duomenis.

„Manau, kad ir dirbančioms mokslininkų komandoms bus neįkainojama patirtis apjungti žmogaus ir gyvūno gerovę, – sako Brigita Kreivinienė. – Mūsų praktika rodo, kad kalbant apie terapinį poveikį, būtina vadovautis visuminiu požiūriu. Juk ir fizinis veiksmas, atliekamas gyvūno draugijoje, yra lydimas didesnių teigiamų emocijų. Nesame naujokai šioje srityje. Porą metų dirbome, tirdami delfinų gerovę, matavome kortizolio lygį skirtingo cirkadinio ritmo metu, kodavome delfinų elgseną terapinio proceso metu. Kiekvienas toks tyrimas yra itin imlus sąnaudoms. Projekto rėmuose tikimės gauti patikimus bei moksliškai pagrįstus tyrimų rezultatus.

Šiuo metu hipoterapija labiau Lietuvoje žinoma dėl paties jojimo, kaip motorinio poveikio, kaniterapija – kaip psichoemocinė, delfinų terapija – psichoemocinio ir sensorinio poveikio priemonė. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad poveikis gali įvairuoti.

Pasak B. Kreivinienės, Lietuvoje vis dar stokojame vadinamojo biopsichosocialinio arba visuminio požiūrio į žmogų su negalia. Projekto metu tikimasi sulaužyti stereotipus. Juolab, kad jame dirba stiprios mokslininkų pajėgos, kurios turi nemažą įdirbį bei mokslines kompetencijas kaniterapijos, hipoterapijos, delfinų terapijos ir gyvūnų gerovės srityse. Sukurtos metodikos pasitarnaus ne tik klientams su negalia bei jų artimiesiems, bet ir šias terapines veiklas vedantiems kineziterapeutams, ergoterapeutams, psichologams, socialiniams darbuotojams.

Trys mokslinės komandos: ir konkurentai, ir kolegos

Numatoma šio unikalaus projekto trukmė – 3 metai, o pats projektas suskaidytas į tris etapus.

Trys mokslininkų komandos – Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto ir VšĮ „Vaiko raida“ – jau oficialiai pradėjo darbuotis, kurdami kiekvieno etapo inovacijas. Kiekviename etape visų komandų lygiagretūs produktai skatins kiekvieną jų kuo labiau pasitempti bei konkuruoti, tačiau visos dalyvaujančios šalys nusiteikusios optimistiškai ir pyktis neketina. Siekis lyderiauti paskatino pasitelkti geriausius savo sričių Lietuvos ekspertus.

VšĮ „Vaiko raida“ komandos vadovė prof. dr. Daiva Mockevičienė, kalbėdama apie šį projektą pabrėžia, kad jis orientuotas į metodikų kūrimą vaikams ir suaugusiems, kurių negalia priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams bei nervų sistemos ligoms. Delfinų terapijos centro bazė jau ne pirmus metus yra VšĮ „Vaiko raida“ socialinis partneris. Projektas buria mokslines komandas, ieškančias didelių iššūkių.

Galima paremti

Lietuvos jūrų muziejus ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcija sieks surinkti 125 268 Eur reikalingą papildomą indėlį į šios inovacijos įgyvendinimą iki 2021 metų pabaigos.

Jau dabar galima pervesti paramą, paaukojant norimą sumą į Lietuvos jūrų muziejaus paramos sąskaitą LT787300010002332375, AB ,,Swedbank” nurodant „Mokslinis delfinų terapijos tyrimas“.

Taip pat apsilankius Lietuvos jūrų muziejaus suvenyrų parduotuvėje galima įsigyti būtent šio mokslinio tyrimo tikslinės paramos suvenyrų bei prisidėti prie žmonių su negalia ir gyvūno, asistuojančio terapiniame procese, gerovės mokslinių tyrinėjimų.