Uostas ir jūra

“Klaipėdos Smeltė” skolinasi 80 mln. eurų

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-12-27


Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ iš SEB banko skolinasi 80 mln. eurų už kuriuos pirks du didžiulių gabaritų tipo kranus STS (Ship-to-Shore), skirtus konteineriniams laivams pakrauti ir iškrauti, dešimt RTG (Rubber-Tyred Gantry) kranų, kuriais konteineriai bus pakraunami ir nukraunami nuo krovinių automobilių terminalo aikštelėse, ir bendrovės nuomojamos uosto teritorijos infrastruktūros plėtrai. Į plėtrą bendrovė investuoja ir savo lėšas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška pranešime spaudai teigia, ši investicija bendrovei padės antrai didžiausiai pasaulyje konteinerių gabenimo bendrovei „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) per „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą Baltijos jūros regione vykdyti savo verslo plėtrą ir stiprinti lyderio pozicijas regione. Skaičiuojama, kad investavus ir pasiekus optimalią terminalo apkrovą konteinerinių krovinių srautas Klaipėdos uoste gali išaugti keletą kartų.

„Pastebėjome, kad per pastaruosius dešimt metų konteinerių krova Baltijos regione auga sparčiau negu visoje Europoje, tiesa, tai nebuvo būdinga Klaipėdos jūrų uostui. Mūsų šalies uostas Europoje išsiskyrė birių krovinių srautų augimu. „Klaipėdos Smeltei“ investavus į konteinerių krovą Klaipėdos uostas turėtų prisivyti ten, kur buvo praradęs pozicijas. Be to, „Klaipėdos Smeltės“ finansavimas padės padidinti bendrovės konkurencingumą regione ir daryti teigiamą įtaką ne tik visam Klaipėdos uostui, bet ir Lietuvos ekonomikai“, – cituojamas  ir Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, Baltijos jūroje kasmet vidutiniškai perkraunama apie 9–10 mln. TEU (20 pėdų ilgio, arba 6 metrų ilgio, jūrinių konteinerių) konteinerinių krovinių – apie 9 proc. visos Europos konteinerių krovos. Po įgyvendintų investicijų „Klaipėdos Smeltės“ metiniai krovos pajėgumai bus didesni negu 1 mln. TEU. Nors Baltijos šalių krovos įmonės yra nedidelės – jų vidutinės pajamos yra apie 50 kartų mažesnės negu Vakarų Europos šalių krovos bendrovių, pagal pelningumą jos gali lygiuotis į tarptautinius rinkos dalyvius. Visgi krovos bendrovės, norėdamos išlaikyti esamus ir atrasti naujus klientus, turi investuoti į savo pajėgumų didinimą.

„Labiausiai Europoje augo tie uostai, kurie sugebėjo tapti konteinerių paskirstymo centrais. Klaipėdos jūrų uosto augimas per pastarąjį dešimtmetį buvo vienas iš sparčiausių – krova jame minėtu laikotarpiu išaugo daugiau negu 40 proc. – nuo 30 iki 43 mln. tonų per metus. Jo krova daugiausia didėjo dėl birių krovinių kiekio, tuo taip pat išsiskirdamas iš kitų ES uostų“, – sako V. Juzikis.

Tai jau trečiasis „Klaipėdos Smeltės“ investicijų, kurias nuo 2012 metų finansuoja SEB bankas, etapas. Bendrovė į naują konteinerių paskirstymo centrą iki šiol buvo investavusi 71 mln. eurų. Nauja SEB paskola suteikta dešimčiai metų.


2018-12-27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt