Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sausio 15 d. 19 val. Žvejų rūmuose pristatys koncertą, skirtą Eduardo Balsio jubiliejinių metų pradžiai. Šio kompozitoriaus Pirmąjį koncertą smuikui ir  orkestrui atliks Lina Marija Songailė bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras.

Koncertui artėjant buvusi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinė, vėliau nemažai pasaulio apkeliavusi smuikininkė Lina Marija Songailė sutiko papasakoti apie savo kelią į sceną.

Smuiką į rankas pirmąkart paėmėte Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje?

Su Sauliumi Sondeckiu, asmeninio archyvo nuotr.

Lankyti mokyklą pradėjau šešerių. Jau ketverių metukų su smuiku mane supažindino mama ir būsimoji specialybės mokytoja Saulutė Domarkienė, kurios smuiko klasėje mokiausi visus dvylika metų.

Mokytis pas mamą lengviau ar sunkiau?

Jei reikėtų lyginti, būtų galima rasti ir pliusų, ir minusų. Man nebuvo sunku. Tą laikotarpį prisimenu su šiluma, kaip ypatingai brangų.

Ar kasdienis privalomas grojimas vaikystėje neatrodė sunki pareiga?

Kiek pamenu, man visada patiko groti. Noras išmokti naują kūrinį sukeldavo didžiulį azartą. Ar praleidau begalę valandų mokydamasi? Tikrai taip. Bet netgi vaikystėje tai tebuvo priemonė pasiekti tikslą – tobulinti įgūdžius, mokytis kūrinius, pasiruošti koncertui, konkursui ar festivaliui… Azartas buvo toks didelis, kad laukti rezultato ilgai nesinorėdavo, todėl stengdavausi mokytis dėmesingai, kad viskas pavyktų kuo greičiau. O likusį laiką įprasmindavo nauji kūriniai ir projektai. Taip paruošdavau dvigubai daugiau programų, nei buvo būtina, ir tai – mokytojo nuopelnas.

Ką dar jaunam žmogui suteikia metai, praleisti menų gimnazijoje?

Neseniai viena „balsiukė“ manęs klausė, ko, be specialybės ir kitų dalykinių žinių, galima išmokti šioje mokykloje. Tolerantiška ir palaikanti atmosfera čia užaugina kūrybingus žmones, kurie pasaulį jaučia jautriau ir pagal savo vizijas sugeba jį keisti.

O kurie karjeros pasiekimai Jums atrodo vertingiausi?

Pirmoji vieta ir ryškiausios Lietuvos atlikėjos vardas tarptautiniame konkurse „Gradus ad Parnassum” Kaune, pirmoji premija festivalyje „Gasparo da Salo” Italijoje. Sėkmingi soliniai pasirodymai tarptautiniuose festivaliuose „Vladimir Spivakov invites” (Maskva), „Gasparo da Salo” (Italija), Livorno muzikos festivalyje Italijoje, Pažaislio muzikos festivalyje…

Grojau solo su kameriniais ir simfoniniais orkestrais diriguojant Sauliui Sondeckiui, Ilmarui Lapinschui, Andrejui Kružkovui, Pavelui Bermanui. Taip pat džiaugiuosi turėjusi galimybę tobulintis pas tokius smuiko virtuozus kaip Ivry Gitlis, Liana Isakadze, Yuri Mazurkevich, Dana Pomeransaitė-Mazurkevich, Ayke Agus, Zakhar Bron.

Smuiko paslapčių ilgokai sėmėtės užsienyje…

Dar būdama 16 metų italų smuikininko Pavelo Bermano buvau pakviesta paraleliai studijuoti Imolos muzikos akademijoje „Incontri col Maestro”. Kas mėnesį ar pusantro vykdavau 36 valandas autobusu į smuiko pamokas ir, pasisėmusi žinių, ateinančias savaites tobulindavau įgūdžius Klaipėdoje.

2008 m. baigusi E. Balsio menų gimnaziją išvykau į Austriją, Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitetą, kur ketverius metus studijavau pas smuiko virtuozę Silvia Marcovici ir tobulinau kamerinės muzikos įgūdžius „Carmina Quartett” įkūrėjo Stephano Goernerio kamerinės muzikos klasėje.

Magistro studijoms pasirinkau Lugano muzikos akademiją Šveicarijoje. Joje turėjau galimybę dar dvejus metus semtis žinių prof. P. Bermano smuiko klasėje.

Studijų metus prisimenu kaip labai įdomius, spalvingus. Teko groti įvairiuose simfoniniuose orkestruose, rengti kamerinės muzikos koncertus, išmokti vokiečių ir italų kalbas, bendradarbiauti su jaunaisiais menininkais iš Europos, Azijos, JAV ir Kanados.

Beveik penkerius metus grojote Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Kuo jis ypatingas?

Asmeninio archyvo nuotr.

Šiame orkestre pretenduojančių groti muzikantų konkursą laimėjau dar besiruošdama baigiamiesiems magistro egzaminams. Su ,,Kremerata Baltica” koncertavome garsiausiose pasaulio koncertų salėse – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Hamburgo „Elbphilharmonie”, Vienos „Musikverein“ ir kt.

„Kremerata Baltica“ ypatinga savo kokybe, kameriniu darbo pobūdžiu, nepaprastai įtemptu darbo grafiku, plačia gastrolinių turų geografija (Europa, Azija, Šiaurės ir Pietų Amerika) bei šilta, draugiška atmosfera kolektyve.

Kuo Jums, kaip muzikei, svarbi E. Balsio asmenybė?

Šis kompozitorius yra Lietuvos muzikinės kultūros švyturys. Jo gyvenimas ir kūryba gali būti pavyzdžiu kiekvienam jaunam muzikui. Man, kaip smuikininkei, ypač svarbu, kad jis sukūrė tris koncertus smuikui – du smuikui ir simfoniniam orkestrui bei vieną koncertą smuikui solo. Svajoju atlikti ir įrašyti visus tris E. Balsio koncertus.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kokios muzikos klausotės?

Labai mėgstu pasivaikščiojimus miške ir prie jūros, ilgus pašnekesių vakarus su draugais, gerus džiazo koncertus, muziejus ir parodas. Muziką laisvalaikiu renkuosi pagal nuotaiką, kai norisi prasiblaškyti ar pamedituoti, bet labiausiai mėgstu gyvą muziką.

Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui?

Gerai jaučiuosi gyvendama ten, kur užaugau, galėdama susitikti, apsikabinti ir gyvai pasikalbėti su brangiausiais žmonėmis. Studijų užsienyje metais visada būdavo gera grįžti čia, nors trumpam, o darbo sąlygos orkestre ,,Kremerata Baltica” irgi leisdavo sugrįžti bent kelioms dienoms tarp mėnesius trunkančių gastrolinių turų.

Šiuo metu dėstau Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete. Klaipėda – mano namai, todėl grįžau čia gyventi.