Sakoma, kad Klaipėda yra trečias miestas Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, kuris, tiesa, paskutiniais metais vis mažėja, pagal kai kuriuose ekonominius rodiklius, o Laisvosios rinkos instituto duomenimis 2018 metais tapo netgi pirmuoju miestu.

Didmiestis kitaip tariant. Imkime ir paskaičiuokime.

SEB bankas Klaipėdoje realizuoja madingą reiškinį – optimizaciją. Tačiau, įdomiausia yra tai, kad klientas negali likusiuose banko skyriuose išgryninti savo pinigų, jeigu nori juos paimti JAV doleriais arba kita ne Europos Sąjungos valiuta. Tik Mažeikiuose yra vienintelis šio banko skyrius visoje Vakarų Lietuvoje, galintis juos išduoti. Palmiros Mart nuotr.

Klaipėdoje nedarbo lygis nuolat yra žemesnis už Lietuvos vidutinį nedarbo lygį. Vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje yra didesnis už šalies vidurkį. Klaipėda yra miestas, kuris pagal santykinį užsienio investicijų dydį yra antras Lietuvoje, tuoj po Vilniaus. Latvijoje leidžiamas verslo žurnalas „Forbes” atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išskirti geriausius verslo regionus Baltijos valstybėse. Ir ką gi? Klaipėda atsidūrė sąrašo viršuje. Klaipėdos LEZ pagal „Financial Times” duomenis užima 19 vietą tarp patraukliausių pasaulio ekonominių zonų. Klaipėdos uostas jau keletą metų yra pirmaujantis rytinėje Baltijos pakrantėje ir fiksuoja rekordinę krovą. Vartojimo išlaidos nuolatos auga, kaip ir veikiančių ūkio subjektų. Kuriama investicijų pritraukimo programa. Ir panašiai, ir taip toliau. Tačiau yra smulkios detalės.

Su uostu, pramonės plėtra ir jos perspektyvomis viskas lyg ir neblogai, nepaisant kvapų ir triukšmų. Grietinėlė ir didžioji Klaipėdos kuriama nauda nusėda Vilniuje, o kartais ir gamyba bei senieji prekės ženklai iškeliami iš miesto. Kad ir „Švyturio” alus jau beveik nebegaminamas Klaipėdoje, nebeliko ir darbo vietų, o centrinė „Švyturio” būstinė su gerai apmokamais vadybininkais seniai įsikūrė Vilniuje. Bet tai – privatus verslas. Valstybės AB „Klaipėdos naftos” vadovybė taip pat gyvena Vilniuje, ten ir gyventojų pajamų mokestį palieka. Bet tai jau tapo įprasta. Kaip ir įprasta tapo kaltinti skandinaviškus bankus.

Anksčiau bankuose žmonės laikydavo pinigus ir gaudavo palūkanas, dabar bankai, taip sakant, „siūlo produktą”. SEB bankas Klaipėdoje realizuoja madingą reiškinį – optimizaciją. Iš miesto centre buvusių dviejų banko skyrių liko vienas, o visame trečiame Lietuvos mieste – du. Buvę Žardės ir Herkaus Manto prie „Žemaitijos” skyriai, kaip skelbia informacija, yra „uždaryti visam laikui”. Tačiau įdomiausia yra tai, kad klientas negali likusiuose banko skyriuose išgryninti savo pinigų, jeigu nori juos paimti JAV doleriais (pats tuo įsitikinau) arba kita ne Europos Sąjungos valiuta.

Įsivaizduokime, kad grįžęs iš Norgės ar Londrės vyrukas norėtų banke atsiimti savo uždirbtas markės ar svarus ir trečiojo Lietuvos miesto vieno pagrindinių bankų skyrių to padaryti negalėtų. Laikas – pinigai, bet tam, kad juos gautum, reikėtų tą laiką sunaudoti važiuoti į Mažeikius, kur šio banko skyrius visoje Vakarų Lietuvoje gali juos išduoti. Taigi, pagal finansinių paslaugų rodiklius Klaipėda nėra trečias Lietuvos miestas…