Nuomonės

Klaipėdiečio rinkėjo sapnas (2)

Dr. Vytautas Jokubauskas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
2019-01-04


Rinkimai! Atsidūsta seni ir „naujai kepti“ politikai. Ir per kančią bei prievartą eina bendrauti su mumis, t.y. rinkėjais. Sunkus metas! Parašų rinkimas, agitacija, diskusijos bei įtikinėjimai, perdėtas mandagumas, šypsenos bei dėmesingumas.

Ir tik vakare po sunkios dienos galima atsikvėpti, pasilepinti taure vyno ar bokalu alaus, o tada į lovą ir sapnai, sapnukai… Juose realizuojasi mūsų lūkesčiai – kandidatai juose matuojasi sau kas mero, kas vicemero ar administracijos direktoriaus kėdes, kiti kukliau – komitetų pirmininkų ar tiesiog Tarybos narių vietas užima. Palaima ir jokių rinkėjų. Baigta! Ramybė bent jau trims ar beveik ketveriems metams.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Bet tai – mažumos, kandidatų, kasdienybė. Tačiau sapnuoja, kai kada net nemiegodami, ir dauguma – rinkėjai.

„Saulėtas savaitgalio rytas, auksinis ruduo – „bobų vasara“, mylimiausias metų laikas. Po sočių pusryčių skubu į stotelę, pakeliui kavinėje išsinešimui pasičiumpu kavos puoduką, vėluoti negalima. Stotelėje lūkuriuoju su būrių pakeleivių ir naršau internete, esu wifi zonoje – Klaipėdos regiono viešojo transporto stotelėje. Vietinis portalas praneša, kad remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Klaipėdos mieste gyventojų jau per 200 tūkst., o Lietuvoje mūsų vėl „Trys milijonai“, tai pajuntu ir tramvajuje – lengva spūstis, nors savaitgalio rytas.

Tramvajaus maršrutas ilgas – nuo Dituvos iki Palangos oro uosto. Kiek pasižvalgęs matau ir savo klasės draugą, kuris iš Šilutės kelis kartus per dieną kursuojančiu traukiniu atvyko iki Rimkų ir ten persėdo į regioninį tramvajų. Patogiai įsitaisius moderniame vagone kelionė neprailgo. Palanga – lipame lauk, keleivių gerokai sumažėja, likę vagone, sprendžiant pagal su savimi turimus lagaminus, vyksta į tarptautinį Palangos oro uostą.


Po smagios dienos su klasės draugais Palangoje, jau vykstant tuo pačiu tramvajumi namo, netikėtas kvietimas iš kursiokų – vakare prisijungti prie jų sambūrio bare, įsikūrusiame miesto senamiestyje. Susiruošus kelios minutės pėsčiomis nuo namų iki stotelės ir kelios tramvajumi – iki šurmuliuojančio senamiesčio. Patenku į minią: jaunimas, senjorai, lietuvaičiai, užsieniečiai, kalbų įvairovė lyg Babelio bokšte. Pasirodo, šiandien prisišvartavo vienas iš paskutinių šiais metais Klaipėdą aplankiusių kruizinių laivų, sako, jų buvo gerokai virš šimto. Todėl tūkstančiai jo keleivių blaškosi senamiesčio gatvelėmis ir nusėdo į barus bei kavines.

Maža to kartu su rugsėju į gatves plūstelėjo ir tūkstančiai į Klaipėdos aukštąsias mokyklas atvykusių studijuoti studentų, iš Lietuvos, Indijos, Kinijos, Ukrainos, Kazachstano, Ispanijos, Turkijos ir t.t. Tikrai multikultūrinis miestas.

Prasibrovęs pro minią turistų ir studentų, pasiekiu nurodytą barą, o čia jau būriuojasi draugai. Dėmesio epicentre buvusi kursiokė, kuri po bemaž dviejų dešimtmečių blaškymosi po Airiją, Jungtinę Karalystė ir Norvegiją grįžo į Klaipėdą. Nesuvokiamas fenomenas, bet dabar tai madinga ir populiaru – grįžti į Lietuvą ir įsikurti uostamiestyje. Gal tai lemia ir tai, kad čia algos pusantro karto didesnės nei Lietuvos vidurkis.

Buvusi kursiokė Rita pasakoja ne tiek apie savo patirtis svečiose šalyse, bet daugiau apie naują darbą tarptautinėje kompanijoje, kuri savo biurą prieš porą metų įkūrė Klaipėdoje ir vis dar vykdo plėtrą. Tam puikios sąlygos. Komunikacijos ir visas biurų (kelių dangoraižių) centras netoli modernaus baseino, prekybos centro – geografiniame miesto centre. Nuostabu ir tai, kad sena draugė grįžusi į Lietuvą, į Klaipėdą, gavo palyginti pigiai nuomojamą municipalinį butą, tokių dabar uostamiestyje daug pastatyta ir toliau statoma. Rita biuro administratorė, bet firmoje keli šimtai labai gerai apmokamų darbuotojų – IT specialistų.

Pagaliau greta gana efektyviai veikiančios LEZ, kurios dėka yra daug darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams, plečiasi darbo rinka, siūlanti ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas kvalifikuotiems specialistams. Tai keliolikos metų pastangų, įvairių lengvatų ir specialių programų bei projektų rezultatas.

Kalbos ir gėrimai liejosi ir liejosi. Tiek apie praeitį bei patyrimus, tiek apie ateitį, pagaliau juk kitais metais – 2031 m. pavasarį, rinkimai į savivaldybių tarybas ir rinksime naują merą. Kompanija skyla, vieni už esančius valdžioje, kurie per pastarąjį dešimtmetį (tris kadencijas) mieste padarė neįtikėtiną proveržį, kiti – už pokyčius ne mieste, bet jo valdžioje, nes anot jų, „stovintis vanduo ima dvokti“. Gal?! Racionaliai bei argumentuotai pagalvosiu ryte. Į sveikatą!

Sekmadienio rytas sunkesnis nei vakarykštis. Bet tai dėsninga: blogas rytas – gero vakaro palydovas. Tačiau reikia susiimti, vakare į teatrą, kur ponios su vakarinėmis suknelėmis – tikras madų šou. Klaipėdoje įvyko ne tik fasadų, bet repertuarų renovacija. Bilietus teko pirkti gerokai iš anksto, salė pilnutėlė, nors pastatymas ir ne naujas. Iš kalbų suprantu, kad daug žiūrovų iš regiono atvyko, visgi Klaipėda – Vakarų Lietuvos regiono centras, savotiška sostinė. Trauką padidina ir patogus susisiekimas regiono mastu, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, septynias dienas per savaitę.

Per pertrauką sutinku pažįstamą, aptariame jau praeityje likusias uosto taršos problemas, kaip humanitaras didelės dalies pasakojimo apie naujas technologijas nesupratau, bet iš kolegų žinau, kad kvapų ir dulkių sumažėjo ne procentais, o kartais. Sako, kad tai, jog miestas dalyvauja uosto valdyme, ne tik pajamas padidino, bet ir uoste pokyčiai ekologijos linkme labiau pastebimi, nes politikai dreba dėl rinkimų ir spaudžią biurokratus. Trečias skambutis ir visi grįžtame į teatro salę“.

Spektaklio antrojo veiksmo viduryje – staiga nemalonus triukšmas. Pasirodo – žadintuvas!

Pakeliu galvą ir matau, kad jau rytas, 2019 m. kovo 3-iosios rytas. Keliuosi, laukia pilietinė pareiga – savivaldos rinkimai. Einu… Ir vis dar galvoju… Tai apie kandidatus, tai apie sapną… Kaip juos sujungti?

P. S. Dalinkimės savo „rinkiminiais sapnais“, juk tai nerealizuoti mūsų visų lūkesčiai. Gal sutaps… O tada kai ką paversime realybe! Viskas mūsų rankose. Na…., bent biuleteniai ir rašikliai – tai tikrai.


2019-01-04

2 komentarai apie “Klaipėdiečio rinkėjo sapnas”

  1. Nu rimtai p. Vytautai labai subtilu… įtariu Herkui Kante sukalta… lenkiu galva… neužleiskite šiti žanro. Turite talentà

  2. Galiu nebesapnuoti, tik skaityti ir skaityti dr. Vytauto Jokubausko raštu išdėliotą istoriją, tapačią mano svajonių sapnui. Puiki vizija realizuotos Klaipėda 2030!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt