header / full width banner
Svarbu, Transportas

Problemiškos sankryžos rekonstrukcija: priekaištai dėl perėjų (2)

Martynas Vainorius
2019-01-04


Ketvirtadienio vakarą į Baltijos prospekto, Vilniaus ir Šilutės plentų sankryžos rekonstrukcijos sprendinių pristatymą ne itin gausiai susirinkę klaipėdiečiai daugiausiai pastabų turėjo dėl projektuojamų požeminių perėjų. Esą jos bus itin nepatogios dviratininkams.

Tačiau projektuotojų – UAB „Kelprojektas“ – projekto vadovas Viačeslavas Zbrujevas tikino, kad norint čia įrengti daugiau patogumo galinčius suteikti pandusus, reikėtų iškelti lietaus vandens kolektorių. Tai projektą esą pabrangintų iki 30 proc. O viadukai esą būtų arba per aukšti ir nepatogūs arba reikėtų aukštinti estakadas taip irgi branginant projektą.

Ką suplanavo?

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas susirinkusiesiems priminė, kad sprendimas statyti estakadą rytų-vakarų kryptimi (iš Vilniaus plento į Baltijos prospektą) buvo priimtas po eismo srautų analizės.

„Svarbiausia yra greitas sunkvežimių išvažiavimas iš miesto, kad netrukdytų įprastiems srautams“, – sakė S. Budinas, patikinęs, kad projektas vyksta neatsiliekanti nuo suplanuoto grafiko ir šiais metais jau tikimasi pradėti rangos darbus.

V. Zbrujevas pasakojo, kad rekonstrukcijos metu žiedas išliks tokio pat dydžio. tik bus pertvarkytas į vadinamąjį turbo žiedą. Išliks ir po tris įvažiavimo juostas į jį iš Šilutės plento. Po žiedą bus galima vaikščioti, bet jis nebus taip žemai kaip Taikos prospekto žiedas. Į jį bus patenkama požeminėmis perėjomis, šalia kurių bus keltuvai neįgaliesiems, o šalia laiptų – nuovažos vežimams ir dviračiams, jų nuolydis esą numatytas pagal dviračių takų įrengimo rekomendacijas.

Išvažiavimas iš „Banginio“ teritorijos į Vilnias plentą išliks, tik persikels pora metrų toliau.

Dvi gelžbetoninės estakados „apžergs“ „Cirkle K“ degalinę. Gyvenamųjų namų zonoje ant jų bus montuojamos 3 metrų aukščio neskaidrios triukšmo slopinimo sienelės. Pasirinktos neskaidrios, nes jos esą geriau sugeria triukšmą. Taip pat projektuotojai tikino, kad jų aukštis yra optimalus, nes didesnio aukščio sienelės esą nebeduoda geresnio efekto, o kainuoja brangiau. Taip pat projektuojama tylesne vadinama asfalto danga.

Dėl estakadų Baltijos prospekte bus naikinama viena į jų zoną pateksianti perėja.

Už estakadų esančius geležinkelio viadukus numatyta rekonstruoti, išplatinant jų perdangą po 2 m į abi kelkraščių puses.

„XX amžiaus vidurio sprendimas“

Daugiausiai projektuotojams iš susirinkusiųjų kliuvo dėl požeminių perėjų sprendinių. Kad jie bus nepatogūs dviratininkams, tikino ir Seimo narys Simonas Gentvilas, ir Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj, ir klaipėdietis Justinas Liubinskas.

„Prastas sprendimas dviračiams, nes reikės nulipti, pasivežti, pavažiuoti, vėl užlipti. Darnumo prasme tai tikrai prastas sprendimas“, – teigė S. Gentvilas.

E. Koševoj tai vadino „nenormalia situacija dviračiams“, „XX amžiaus vidurio projektu“.

„Kaip moteris, pavyzdžiui, su dviem, trims vaikais ir dviračio priekaba čia galės pravažiuoti?“ – pavyzdį pateikė jis.

Tačiau V. Zbrujevas tikino, kad šioje vietoje bet kuri kita siūloma alternatyva smarkiai pabrangintų visą projektą.

„Jei reikėtų didesnių nuolydžių pandusų, reikėtų iškelti lietaus kolektorių. Būtent tai ir lėmė, kad buvo atsisakyta anksčiau čia planuoto tunelio“, – sakė projektuotojas.

post banner

Anot jo, tokie papildomi darbai projektą pabrangintų apie trečdaliu. Kokia bus visa sąmatinė rekonstrukcijos vertė, kol kas neaišku.

Viadukai pėstiesiems ir dviratininkams esą irgi nėra tinkama išeitis, nes arba jie turėtų būti gana aukšti ir nepatogūs, arba reiktų aukštinti estakadas ir taip irgi branginti projektą.

„Turime atsakingai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais ir suktis iš situacijos. Be to, čia daugiausia važinėja individualus transportas. Minijos gatvėje yra normalus dviračių takas, Taikos prospekte ateityje bus bus dviejų lygių sankryža“, – savo ruožtu teigė S. Budinas.

Eismas nestrigs?

E. Koševoj taip pat teiravosi, kaip bus išspręstas vizualinės taršos, atsirasiančios dėl triukšmo slopinimo sienelės, klausimas, kad jis „nebūtų bjaurusis ančiukas“.

Pasak projektuotojų, „šis klausimas dar nėra išgrynintas“, bet buvo pasvarstyta, kad sienelė gali būti spalvota, įvairių raštų.

Tuo metu klaipėdietis Egidijus Stupuras pareiškė, kad ši estakada iš esmės yra statoma uostui, o ne klaipėdiečiams. ir teiravosi, kaip bus organizuojamas eismas statybų metu, nes jau ir dabar čia formuojasi didelės spūstys.

V. Zbrujevas teigė, kad parengti tokią eismo schemą yra viena iš projektavimo užduočių.

„Tikrai nebus nuolat visiškai uždaroma. Pavyzdžiui, aklinai Tilžės gatvė iš viso buvo uždaryta gal tik tris savaites. Pamario gatvė maksimalus stovėjimas eismo ribojimo metu buvo tik 15 minučių“, – teigė S. Budinas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Vienas iš į susitikimą atėjusių klaipėdiečių tikino, kad rekonstrukcijos metu reikėtų ir paraleliai Baltijos prospektui esančią gatvę „išvesti į Šilutės plentą“. Tačiau V. Zbrujevas aiškino, kad tai būtų ydingas sprendimas ir eismo saugumo, ir pralaidumo atžvilgiais.

Klaipėdietis Edgaras Poška teiravosi, ar ties žiedu bus atitvaras virš perėjų, kad pėstieji būtų apsaugoti nuo tokių atvejų, kaip Taikos prospekto žiede, kai į jį vis įlekia koks automobilis.

V. Zbrujevas aiškino, kad pagal reglamentus toks atitvaras čia nereikalingas, bet apie papildomas priemones esą galima pagalvoti.

Tuo metu Uosto direkcijos atstovas atkreipė dėmesį, kad planuojamas 6,2 m aukščio apribojimas eliminuotų vieną iš negabaritinių krovinių išvežimo kelių iš pietinės uosto dalies, kuris dabar driekiasi per Tilžės gatvė. Tačiau S. Budinas akcentavo, kad pastaraisiais metais nebuvo nė vieno aukštesnio krovinio, o tam yra planuojamas pietinis aplinkkelis, taip pat Statybininkų prospekto tęsinys.

Pinigų bus?

Pernai birželio pabaigoje Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus buvo pranešęs, kad susisiekimo ministras Rokas Masiulis jį informavo, jog svarstant 2019 metų šalies biudžeto projektą jame atsirado ir eilutė, kuria 10 mln. eurų būtų skirta problemiškosios uostamiesčio Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų sankryžos rekonstrukcijai.

„Buvo toks ministerijos prašymas formuojant kitų metų biudžetą. Į jį atsižvelgė ir Finansų ministerija, ir premjeras. Gerai būtų, kad projektas būtų jau šiemet. Viskas dabar yra miesto rankose. Jei jis kitąmet nepanaudos pinigų, jų ir neliks“, – tada „Atvirai Klaipėdai“ sakė ir pats ministras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė ketvirtadienį paaiškino, kad Savivaldybė buvo sulaukusi susisiekimo ministro rašto, kad dėl 10 mln. Eur skyrimo bus sprendžiama šiemet, formuojant 2020 m. biudžetą.

Estakados projektavimo darbai Klaipėdos savivaldybei atsieis 588 931 Eur.


2019-01-04

2 komentarai apie “Problemiškos sankryžos rekonstrukcija: priekaištai dėl perėjų”

  1. Pritarčiau teiginiui, kad tai XXa. vidurio madingas tipinis sprendimas-projektas. Projektavimo kaštai įspūdingi, statinys miestui ypač svarbus ir turėtų savyje „nešti“ miesto reprezentacinį krūvį (miesto pagrindinės „durys“ – ne vien funkcija), tačiau naujos idėjos, integralumo ir inovatyvumo nėra – kažkokia negrabi seniena, nors ir „lemputės žybsi“ :). Visų pirma gal derėtų įvardinti kam šis „daiktas“ skirtas – 1 – ar tai miesto transporto srautų optimizavimui ar 2 – krovinių į CKT gabenimui? Ar 1+2 ? Tada vertinimo kriterijai taptų aiškesni. Jei tai statinys terminalo kroviniams, tai gal ir per „geras“, tačiau nusikalstamas miesto urbanistinės raidos kontekstu – miestas „perpjaunamas“ taršiu transporto koridoriumi kuriančiu miestui visą eilę kitų problemų. Pvz. Baltijos pr. gyventojų atžvilgiu – būstų vertė tikrai kris ir kils jų renovacijos prasmės klausimas. Tad kokios kompensavimo priemonės numatomos ir kaip tada su viešu interesu? Jei tai miesto statinys, tai kodėl jis ignoruoja Šilutės pl. transporto srautų pralaidumą ir kam kuriama dar viena „negyva“ duobė? Kodėl nekalbama apie tokios „duobės“ rimtą įveiklinimą ir miesto verslo investicijų pritraukimą? Tad polemizavimai apie 30proc. „pabrangimus“ per ankstyvi ir nerimti kaip ir apie kažkokias skaidrias ar neskaidrias „sienutes“. Planuojamas statinys paprasčiausiai neturi įdėjos ir „lipdomas“ – beje jau kokį gerą dešimtmetį ir tik tiek tesugebėta „išspausti“. Įdomu kiek jau S.Budinas ir ankstesni tam ištratino pinigų? Ir kodėl neskelbiamas tokiam miestui svarbiam objektui taip vis valdžios žadami tarptautiniai architektūriniai konkursai? Diskusijos apie pėsčiųjų srautus ir dviratininkus manau gerokai perdėtos ar ankstyvos, nes jų čia, kol kas paprasčiausiai nėra ir dar nežinia kada bus ir aplamai ar bus? Kokia aplamai Šilutės pl. perspektyva – gal čia atsiras rimti pramogų, biurų ir pn. centrai kurie generuos tuos pėsčiųjų ar dviratininkų srautus? Dabar jų nėra (žiūr. projekto ortofoto nuotrauką – keli žmogeliai) ir tai pagrinde keliaujantys iš autobusų stotelių link namų ar darbo. Nežinia – neteko girdėti tokių perspektyvų? Tad gal pandusų nuolidžiai ne svarbiausia detalė? Visa tai ir dar daugiau buvo akcentuojama projektuojant ir „Banginį“ ir benzino kolonėlę ir Volvo centrą, bet ar kam rūpi. Pirma sankryžose ( beje daugelyje) pristatom „dėžių dėželių“, o po to pradedam „tvarkyti“ transporto srautus. Tačiau išlaidavimas šios vietos „projektavimui“ tikrai dėmesio verta tema kaip ir daugkartinis noras „įsisavinti“ finansus vis naujam tos pačios vietos projektavimui :). Tik ar dėl to beverta vaikščioti į tokių „paveiksliukų pristatymus“? Tačiau dėkui Martynai, kad Tu nenuilstamai vis dar rašai 🙂

  2. Būtų logiška teigti, kad projektavimas yra viso projekto neatskiriama dalis. Jeigu estakada iš esmės reikalinga uosto krovinių gabenimui, pats uostas yra valstybės valdomas objektas, valstybė fiansuoja statybinę dalį – tai kodėl nebuvo sutarta, kad projektavimo darbai taip pat valstybės, o ne miesto biudžeto kaštais?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt