Prieš 96-erius metus, per žvarbias žiemos pūgas, Klaipėdos krašto sukilėliai savo krauju ir iškilminga dvasia iškovojo prancūzų administruojamą regioną Lietuvos Respublikai. 1923 m. sausio 15-ąją narsių karžygių – Jono Budrio Polovinsko ir Mykolo Kalmanto – dėka sukilėliams pavyko išvengti didesnės konfrontacijos su priešininkais.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Šio sukilimo prasmei pagrįsti turbūt užtenka vieno pavadinimo – Mažoji Lietuva. Jei ne šis sukilimas, tai vargu ar šis kraštas priklausytų Lietuvai, nežinia ar turėtume dabar patį seniausią miestą Lietuvoje – Klaipėdą. Tai vienas svarbiausių įvykių, kuris turėjo didžiulę įtaką Lietuvos istorinei, geopolitinei ir ekonominei raidai.

1918 metų lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos veikėjai, nusipelnę mažlietuvių visuomenei, pasirašė svarbų valstybinį dokumentą – Tilžės aktą. Šio akto signatarai pasisakė už Mažosios Lietuvos prisijungimą prie naujai atkurtos Lietuvos valstybės. Taip buvo padėtas pirmas žingsnis Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suvienijimo link.

Svarbu nepamiršti, kad Tilžės akto faktinis ir negalutinis tęstinumas buvo Klaipėdos sukilimas. Todėl buvo surengtas ginkluotas judėjimas Klaipėdos krašte, kuris pasižymėjo lankstumu ir mobilumu, nes Lietuvai buvo svarbu išsaugoti reputaciją pasaulio akyse ir užsitikrinti paramą iš pasaulinių valstybių. Tai buvo didžiulė diplomatinė, karinė ir kultūrinė pergalė, kurios dėka Klaipėdos kraštas 1923 m. sausio 20 d. buvo pripažintas Lietuvos dalimi.

Didžiuokimės, kad Klaipėdos kraštas tapęs kultūrine ir ekonomine Lietuvos valstybės dalimi, sustiprina pačios šalies įvaizdį. Tik tikra prekybinė šalis gali turėti strategiškai patogų uostą.

Norėčiau paneigti, kad Klaipėdos kraštas teisėtai atiteko Lietuvai SSRS dėka, anaiptol to išvis nebuvo. 1918 lapkričio 30 d. aktas, 1923 m. sausio 15 d. sukilimas ir 1924 m. gegužės 8 d. konvencija buvo šie teisėti Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos įvykiai.

Ši istorinė diena negali būti nepaminėta visų jaunų klaipėdiečių. Todėl, suprasdamas šių istorinių įvykių prasmę, kviečiu visus į Sausio 15-osios šventinę eiseną su deglais – ,, Sausio 15 – osios garbė – Jaunimo maršas“. Po 17.30 val. Teatro aikštėje prasidėsiančio įspūdingo žygio bus sakomos visuomenės organizacijų atstovų kalbos: Benas Volodzka (Mažosios Lietuvos reikalų taryba), Juozapas Bernotas-Pakeris (Klaipėdos forumas), Dovilas Petkus (Pro Patria), Dionyzas Varkalis (Lietuvos Piliečių Sąjunga) prie paminklo ,,Už laisvę žuvusiems”.

Pagerbkime Tautos herojus kartu!