Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-01-15 |
Uostamiesčio valdžia ir jos atliekų sistemos operatorius Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) suka galvas, kaip įgyvendinti naują šalies valdžios reikalavimą dėl maisto atliekų surinkimo.
Nors pati Europos Sąjunga (ES) paisyti tokių reikalavimų reikalauja tik nuo 2023 metų, paskubėjusi šalies valdžia yra patvirtinusi atliekų tvarkymo taisykles, pagal kurias savivaldybėse, turinčiose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, toks rūšiavimas turi prasidėti jau šiemet.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos miesto tarybos kolegija nusprendė, kad mieste turėtų būti atskirai surinktos ir tvarkoma dalis tokių atliekų. Taip pat nurodyta KTARC vykdyti rinkos konsultaciją, kad būtų nustatyta tokios paslaugos teikimo galimybė ir kartu teikti paraišką gauti ES finansavimą pilotiniam projektui. Pritarta ir siūlymui daugiau dėmesio skirti visuomenei šviesti, kad maisto atliekų būtų kuo mažiau.
„Europa skuba ne taip, kaip Lietuva. Europiniai reikalavimai įsigalioja tik nuo 2023 metų. Skubame nežinome kur ir kaip, nes nėra techninio tokių atliekų tvarkymo reglamento. O KRATC nori tokio modelio, kad nedidėtų kaštai”, – politikams dėstė šios įmonės Ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.
KRATC užsakymu buvo parengta galimybių studija ir būtent pagal ją parengtai rekomendacijai Kolegija pritarė vienbalsiai.
Pasak R. Šličienės, šiuo metu maisto atliekos sudaro Klaipėdoje sudaro 10-13 proc. viso konteinerių turinio, tad iš viso būtų galima surinkti 5-7 tūkst. tonų maisto atliekų, tačiau rūšiavimo įgūdžiams dar nesiekiant pažangių Vakarų Europos šališ lygio, manoma, kad geriausiu atveju galima surinkti tik apie 1,5 tūkst. tonų tokių atliekų.
Kol kas maisto atliekas atskirai Lietuvoje pradėjo surinkti tik Alytaus savivaldybė.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą