Kultūra, Svarbu

Stiklinė Klaipėdos istorija

Gabrielė Ruočkutė
2019-01-19


Iš stiklo šukių sudėliota Klaipėdos istorija, atskleidžianti senųjų klaipėdiečių buitį. Taip galima apibūdinti archeologės Indrė Žigeu mokslinį darbą, suteikusį jai daktaro laipsnį.

Neringos muziejų direktorės pavaduotoja dirbančiai mokslininkei teko peržiūrėti net apie 5500 uostamiestyje rastų stiklo šukių. Iš jų tyrimui buvo panaudotos 2742. Apie tai, ką jos pasakoja, klaipėdiečiai galėjo išgirsti jau 100-ojoje Klaipėdos istorijos entuziastų rengiamo renginių ciklo „Vakarai su senąja Klaipėda“ paskaitoje.

“Jei po kelių šimtų metų tirtume dabartinius stiklo indus, manau, jie galėtų apie mus daug papasakoti“, – sako doc. dr. I. Žigeu. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot archeologės, klaipėdiečiai stiklo gamyba patys ilgą laiką neužsiėmė, tad už stiklo atsiradimą mūsų mieste galime dėkoti uostui. Aukščiausios klasės importiniais gėrimais pakrauti laivai čia atplaukdavo jau XVII a. Uostamiestį pasiekdavo net vynas iš Pietų Afrikos. Mat šis gėrimas Klaipėdoje buvo mėgstamiausias.

Svaigieji gėrimai buvo transportuojami ne tik statinėse, bet ir stiklinėje taroje, o ji metams bėgant buvo nuolat tobulinama. Plonasienius butelius pakeitė vadinamieji „svogūniniai“, vėliau atsirado suspausto pusrutulio formos buteliai, užtikrinantys stabilumą ir patogesnį transportavimą.

Suspausto pusrutulio formos vyno butelis, XVIII a. (Radinys iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, nuotrauka I. Žigeu)

Galiausiai stiklapūčiai, bendradarbiaudami su vyno gamintojais, atrado cilindrinę butelių formą (panašią į mums įprastą). Taip tobulėjant butelio dizainui, augo ir transportavimo kiekiai.

Tyrinėjant stiklo butelių liekanas Klaipėdoje, archeologei pasisekė atrasti ir seniausio keturbriaunio stiklo butelio liekanas iš XVI a. vidurio. Tokie buteliai tuo metu buvo skirti laikyti spiritiniams gėrimams.

Pasak I. Žigeu, iki XVII a. antrosios pusės kitų stiklo indų, puošiančių stalą, gausa Memelio gyventojai pasigirti negalėjo. Naujos mados atėjo, pagyvėjus Klaipėdos prekybai su užsienio valstybėmis. Tuo metu čia ėmė atsirasti vis daugiau svaigiųjų gėrimų. Pasidarė akivaizdu, kad kiekvienam iš jų gerti reikalingas vis kitoks indas.

Būdama multikultūrinis miestas, Klaipėda mokėsi iš atvykėlių. Taip multikultūriškumo dėka ištobulėjo ir mūsų stiklinių indų stalo kultūra.

Vienas seniausių indų, rastų Klaipėdoje, yra taurė iš XV-XVI a. Seniausia bokalo šukė rasta Kepėjų g., panašu, yra iš XVII a., o dekanterių bei grafinų, skirtų vynui laikyti, būta jau XVII a. viduryje.

Vieno seniausių Klaipėdoje dekanterio fragmentai, XVII a. II pusė (Radinys iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, nuotrauka I. Žigeu)

Archeologė juokaudama paragino turinčius tokio tipo stiklinius dekanterius ar grafinus jų neišmesti, o parduoti muziejams, mat dabar už tokį prašmatnų indą galima gauti mažiausiai 500 dolerių.

Iš tyrinėtų stiklo šukių I. Žigeu išsiaiškino ir tai, jog graviruoti indai į Klaipėdą buvo ne tik importuojami. Tuo užsiimti galėjo ir vietiniai meistrai. Pastebima, kad specialiais raštais raižytas stiklines jie galimai pardavinėdavo netgi komplektais.

Neįprastos formos stiklo butelis, XIX a. I pusė (Radinys iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, nuotrauka I. Žigeu)

I. Žigeu taip pat pasidalino įžvalga, jog iki XVIII a. antrosios pusės randamos tik pavienės indų detalės, o štai po to – radiniai koncentruoti. Keliama versija, jog galbūt tokios radybvietės yra susijusios su senomis klaipėdiečių susibūrimo vietomis. Tai gali būti tiek vyninių, tiek restoranų, tiek smuklių inventorius. Anot archeologės, į šį klausimą vertėtų pasigilinti kartu su istorikais.

I. Žigeu konstatuoja – stikliniai indai klaipėdiečiams buvo prabanga. Stiklinių indų jie daug neturėjo, o dėl kainos tokius indus įsigyti galėjo tik aukštesniųjų sluoksnių žmonės.

Būtinybe gaminiai iš stiklo tampa tik XVIII a. pab., kai smuklininkams, restoranų ir vyninių savininkams prireikia patenkinti atvykėlių poreikius. Tada prasidėjo fabrikinė gamyba ir masiškumas laimėjo prieš estetiką.

Taurės su kojele fragmentas, XVII a. II pusė (Radinys iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, nuotrauka I. Žigeu)

„Ant kiekvieno stalo mes turime įvairių stiklinių taurių. Iš kokios taurės geriate vyną jūs? Juk iš stiklinės, ne iš plastikinės. Stiklas mums yra svarbus, tik galbūt šiais laikais jis nėra toks puošnus, galbūt mes neatkreipiame dėmesio į tam tikrus jo elementus. Vis dėlto be stiklo savo buityje mes neapsieitume. Jei po kelių šimtų metų tirtume dabartinius stiklo indus, manau, jie galėtų apie mus daug papasakoti“, – sakė doc. dr. I. Žigeu.

Išklausyti ir pamatyti pilną paskaitą galite „Klaipėda gyvai“ Facebook‘o puslapyje.


2019-01-19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt