2018-ųjų rezultatus suvedę Uosto direkcijos vadovai skelbia, kad pernai buvo pasiekti net keli įvairių sričių rekordai.
Preliminariai skaičiuojama, kad valstybės biudžetui įmonė šiemet atseikės apie 27 mln. eurų – jai liks tik apie 8 milijonai, nors 2019-ųjų investicijoms yra suplanuota apie pusė šimto milijonų eurų.
Su rinkimais susijusių permainų papurtytas kolektyvas, anot laikinai direkcijai vadovaujančio infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, dirba įprastai ir jokių neigiamų mikroklimato pokyčių esą nefiksuojama.
„Turime įspūdingų pasiekimų”, – taip ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją pradėjo V. Paukštė ir ėmė vardinti: rekordinė metinė beveik 46,6 mln. tonų krova (7,9 proc. daugiau nei 2017 m.); geriausi finansiniai rezultatai – 63,74 mln. eurų pajamų ir 35 mln. eurų siekiantis grynasis pelnas prieš apmokestinimą (atitinkamai 7 ir 10 proc. daugiau).
Pasak vadovo, pernai į uosto infrastruktūros plėtrą buvo investuota 38,8 mln. eurų – 11 mln. daugiau nei 2017 m. (planas įvykdytas 123 proc.). Šiemet planuojama investuoti apie 50 mln. eurų.
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad labiausiai krovą išaugino konteineriai – skaičiuojant tonomis jų perkrauta 2,9 mln. tonų daugiau. Prie augimo prisidėjo ir rekordines apimtis fiksavusi trąšų bei ro-ro apyvarta. Labiausiai sumenko grūdų ir naftos produktų krova – beveik po milijoną tonų.
„Jei pastarųjų produktų krova būtų tokia, kaip geriausi jų rezultatai, metinė uosto krova būtų siekusi 51 milijonus tonų”, – sakė A. Drungilas.
Pasak direktoriaus, didžiausia kompanija pagal krovos apimtis pernai buvo Birių krovinių terminalas, kurio metinis pajėgumas siekia 13 mln. tonų. Pernai jos apyvarta siekė per 10 mln. tonų.
Anot jo, Baltijos jūros regione taip pat augo krovinių apyvarta – ją labiausiai augino konteineriai, anglis ir mediena. O labiausiai sumenko žaliavinės naftos apyvarta, tad metai nebuvo geri tik Rusijos uostams Ust Lugai ir Primorskui. Skaičiuojant tonomis didžiausias krovinių prieaugis yra Sankt Peterburge, Klaipėda yra antra, o Ryga, augusi dėl anglių srautų – trečia.
Pasak A. Drungilo, krovos kompanijos šiems metams prognozuoja 46,3 mln. tonų krovą, direkcija planuoja šiek tiek santūriau – 45,1 mln. tonų.
„Atsargiai žiūrime, bet išliekame optimistais. Apie 40 procentų uosto krovinių yra iš užsienio, o grėsmių iš kaimyninių šalių yra įvairių”, – sakė direktorius, priminęs, kad 2018 metams buvo prognozuota 42 mln. tonų krova, bet nuo gegužės į „Klaipėdos Smeltę” atėjo MSC srautai, kardinaliai pagerinę rezultatus.
Pasak direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, pagrindinė pajamų augimo priežastis – didesnis laivų skaičius.
Kadangi šiais metais teisės aktų pokyčių nesimato, direkcijai reikės atsisveikinti su 21,7 mln. eurų pelno įmoka (tiek sumokėti kaip dividendus valstybei) ir dar apie 5 mln. eurų pelno mokesčio.
Uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis sakė, kad nuo 2015 m. uoste vis didėdavo laivų tonažas, o pačių laivų atplaukdavo mažiau. O pernai, nors ir vienas po kito plaukė rekordiniai laivai, vėl buvo perlipta 7 tūkstančių riba – atplaukė 7081 laivas. Tai – 510 (7,8 proc.) daugiau nei pernai.
„Ilgesnių nei 360 metų buvo 13 laivų. Tad jau galima kalbėti apie naują laivų grupę”, – sakė E. Ringis, pabrėžęs, kad dirbant su jais buvo daug treniruočių ir mokslo.
Dėl oro sąlygų laivyba uoste pernai buvo trikdoma 109 valandas.
Paklaustas, kokios nuotaikos kolektyve, po to, kai prieš savaitę susisiekimo ministras patenkino politiku tapusio ir į Klaipėdos mero postą kandidatuojančio Uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus prašymą nušalinti jį nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimuose kartu su juo ir dar remia politinę kampaniją, bei išleido jį atostogų, V. Paukštė sakė, jog „mikroklimatas geras, nesublogėjo”.
„Šitas kolektyvas yra užgrūdintas įvairių iššūkių, nėra jokių požymių, kad kad būtų negerai, visi turime savo tikslus, yra visi vadovai, kurie kuruoja savo sritis, žino ką daryti, esame apsiruošę įgyvendinti, ką suplanavę”, – sakė V. Paukštė.
Dziuginanti statistika. Musu uostas, nors ir nera didelis, taciau auga, klesti. Manau prie to prisideda ir tobulejanti technika https://www.elremta.lt/lt/shop/krautuvai bei ivairios pazangios technologijos, padedancios kontroliuoti darbo procesus.