Klaipėdos miesto seniūnaičiai kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir savo rašte teigia, jog „nesutinka su maksimalia Klaipėdos uosto plėtra”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ši nuomonė grindžiama 11 punktų:

1. Dėl negrįžtamo poveikio Baltijos jūros krantams, kurių pokyčiams jau šiandien turi įtakos klimato kaita ir antropogeninė veikla – dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijos ir įplaukos kanalo gilinimo vyksta intensyvi kranto ruožo erozija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinėje pusėje.

2. Dėl aplikos apsaugos. Numačius pramonės užstatymo tipą ir/ar statinių paskirtį nebeliks jokių kliūčių vystyti naujus pramonės objektus šalia gyvenamųjų teritorijų, su kuo mes kategoriškai nesutinkame, kadangi bus pažeistas viešasis interesas dėl gyvenamosios aplinkos kokybės. Miestiečiai nori turėti platesnę prieigą prie vandens.

3. Dėl esamos oro taršos mieste, kurios kietųjų dalelių rodikliai viršija normas 2018 m. 67 kartų. Klaipėdos miestas šiandien tapęs Klaipėdos uosto infrastruktūros įkaite. Transportas, vykstantys į Klaipėdos valstybinį uostą, naudojasi Klaipėdos gatvėmis, kas sudaro kamščius piko valandomis ir teršia orą. Nėra aplinkkelio pietinėje Klaipėdos dalyje. Taip pat nėra ribojamas sunkiasvoris transportas, vykstantis į uosto teritoriją piko valandomis.

4. Siekiant sumažinti oro taršos ir triukšmo įtaką žmogaus sveikatai nesuformuoti nėra sukurti stabilūs apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai. Nenumatyta įtakojamų gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsauga, gamtinio karkaso, kraštovaizdžio išsaugojimo priemonės.

5. Dėl esamo kraštovaizdžio suniokojimo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto BP sprendiniai prie molo Smiltynėje prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams, numato pliažų, sumažinimą, su kuo miestiečiai nesutinka.

6. Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos. Šiandieninės Klaipėdos valstybiniame uoste esančios kai kurios įmonės naudoja netinkamą dangą krovai, kuri neatitinka ES šalių aplinkosauginių reikalavimų. Tai leidžia taršiai krovai patekti į marias, po ko ir į Baltijos jūrą.

7. Dėl esamos krovos Klaipėdos valstybinio uosto įmonėse, pagal šiandieninius LR įstatymus, leidžiančios krauti taršius ir kenksmingus aplinkai krovinius. Klaipėdos miestas yra per arti Klaipėdos valstybinio uosto teritorijos. Tai daro neigiamą ir negrįžtamą žalą miesto gyventojams. Kompensacija jiems už šią žalą turi būti įtraukta į pramonės įmonių kaštus. Kadangi Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme teigiama “11 straipsnio 13 dalis: 13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą“. Kadangi Klaipėdos miestas ir yra uosto aplinka iš 3 uosto pusių, prašome įpareigoti KVJUD prisiimti atsakomybę už vykdomų įmonių kenksmingą įtaką aplinkai ir gyventojams, kurie patiria nuostolius sveikatos sąskaita.

8. Pritariame KNNPD direktorės Aušros Feser teiginiams, kad planai suformuoti naujas teritorijas ties Kiaulės nugara ir ties Melnrage prieštarauja Lietuvos Respublikos, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities teritorijos bendrųjų planų sprendiniams.

9. Greta kitų, specifinių pastabų, dėstomi ir teiginiai, kad Smeltės botaniniame draustinyje numatoma inžinerinės infrastruktūros teritorija, statybos, o tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui ir kitiems teisės aktams.

10. Įžvelgta ir tai, kad suplanuota vedlinių ir radarų statybos zona prieštarauja KNNP Tvarkymo planui. Jam prieštarauja ir numatytas statinių aukštis.

11. Taip pat pritariame, kad Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja Retrospektyvinio Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo (patvirtintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 38-osios sesijos nutarimu Nr. 8E) nuostatoms, kuriose nurodoma, kad vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir ypatumai yra bendroji erdvinė struktūra, atskleidžianti darnų žmogaus ir gamtos sambūvį; būdingos Kuršių marių panoramos ir siluetai. Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, yra draudžiama. Siekiant išvengti bet kokių negrįžtamų pokyčių, galinčių kelti grėsmę nerijos išskirtinei visuotinei vertei, būtina reglamentuoti naują plėtrą ir kitą ekonominę veiklą.

„Primygtinai teigiame, kad tik atlikus išsamią analizę tarp dviejų alternatyvų – Būtingės ir Klaipėdos uosto, būtų LRBP strateguotojų pasirinkta ta alternatyva, kuri apsaugotų Klaipėdos miesto gyventojus ir čia esančią aplinką. Mes pasisakome už pramoninio uosto iškėlimą toliau nuo miesto. Kitu atveju į KVJUD BP kaštus turi būti įskaičiuota visi veiksniai, kas nukentės šios strategijos įtakoje. Taip pat Klaipėdos valstybinis uostas turi tapti municipaliniu uostu. Tik tokiu atveju bus sukurta prielaida vykdyti darnią miesto ir uosto plėtra. Šiai dienai nėra darnios miesto ir uosto strategijos, kuri apsaugotų miesto gyventojus. Jei Jūs savo veiksmais norite išmesti miesto gyventojus iš miesto, o palikti jame tik dirbančiąją klasę,
tuomet galite neatsižvelgti į šias pastabas”, – rašoma rašte, kurį pasirašo Klaipėdos miesto seniūnaičių sueigos pirmininkė Virginija Jurgelevičienė.