Sausio 31 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I a. fojė laukia jaukus muzikos vakaras. Kartu su Kauno styginių kvartetu spalvingą kūrinių programą atliks jaunoji arfininkė Gabrielė Beinarytė.

Iš muzikalios šeimos kilusi arfininkė Gabrielė Beinarytė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Įvairių konkursų laureatė daug koncertuoja, rengia rečitalius, groja su orkestrais, yra grojusi su Lietuvos obojų kvintetu, kamerinės muzikos ansambliu „Muzika Humana“ bei kitais žinomais atlikėjais. Gabrielės gyvenime muzika skambėjo nuo gimimo: jos tėtis – obojininkas Robertas Beinaris, mama – kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė.

Kauno styginių kvartetas yra vienas svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune. Per daugiau nei 35 gyvavimo metų ansamblis surengė per 2200 koncertų daugelyje salių ir festivalių Lietuvoje, reprezentavo aukštą Lietuvos kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje –Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje. Per ilgus gyvavimo metus kvartetas savo repertuare sukaupė daugiau kaip 350 kūrinių – nuo klasikų bei XIX ir XX a. kompozitorių iki šiuolaikinių opusų.

Claude’o Debussy Danse sacrée et danse profane arfai ir styginiams – kūrinys su istorija. 1904 m. žymi Paryžiaus instrumentų gamybos firma užsakė C. Debussy sukurti kūrinį naujam chromatinės arfos testavimui. Kompozitorius priėmė pasiūlymą ir taip gimė du šokiai, kurie taip išpopuliarėjo, kad atsidūrė tarp labiausiai žinomų ir dažniausiai atliekamų kūrinių arfos repertuare. Koncerte klausysimės ir arfa skambinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Noktiurno, šio kompozitoriaus Styginių kvarteto bei kitų autorių kūrinių.

Šis koncertas – puiki galimybė susipažinti su egzotiniu instrumentu – arfa, išgirsti jo skambesio ir technikos ypatybes.

INFORMACIJA

Arfa – tai vienas seniausių muzikos instrumentų, jo atsiradimas siejamas su daugybe legendų. Jau senovėje arfa turėjo aiškiai apibrėžtas ypatybes, nors ir buvo paplitusi įvairiuose kraštuose. Arfa nuo kitų styginių instrumentų skiriasi savo vertikalia plokštumos stygų padėtimi. Jokiu būdu negalima teigti, kad arfa kilusi iš kurios nors vienos šalies. Tai, kad arfos vaizduojamos freskose, skulptūrose, smulkiosios plastikos darbuose, pagaliau tai, kad pačių instrumentų randama per archeologinius kasinėjimus įvairiose šalyse, liudija apie senovinę arfos kilmę. Arfa prieš tapdama tokia, kokia yra šiandien, turėjo nueiti ilgą evoliucijos kelią.