[vc_row][vc_column][vc_video link=”https://youtu.be/vSRDUJEeR0o” align=”center”][vc_column_text]Jau šį šeštadienį Klaipėdos dramos teatro žiūrovai galės išvysti dar vieną premjerą – pagal rusų autoriaus Aleksandr Galin pjesę režisieriaus Povilo Gaidžio pastatytą komediją „Paradas”.

Ir pats teatro patriarchas, ir pjesę vertęs teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas sako, kad tai nėra paprasta komedija, o daugiasluoksnis kūrinys.

Antradienį uostamiesčio žurnalistai buvo įsileisti į repeteciją ir galėjo pamatyti, kuo gi šįkart scenoje virs aktoriai Mikalojus Urbonas, Sigutė Gaudušytė, Jonas Viršilas, Simas Buziliauskas, Justina Vanžodytė ir Agnė Skripkauskaitė.

„Taip jau išėjo, specialiai nesiekiau, kad vaidina visi mano auklėtiniai, išskyrus vieną. Jie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto auklėtiniai”, – sakė gegužę 82-iejų sulauksiantis Povilas Gaidys.

Su režisieriumi ne pirmą sykį bendradarbiavo scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis, kompozitorius Martynas Bialobžeskis – ši komanda 2017 m. drauge kūrė ir spektaklį „Elzės žemė“ pagal J. Pulinovič pjesę.

P. Gaidys sakė, kai teatras pasigedo savo repertuare komedijos, jis pradėjo žiūrėti rinktis ir suradau per savo pažįstamus.

„Ji tikrai sudomino savo aktualumu. Ji gerai parašyta, autorius žinomas, nors mūsų teatre ir nestatytas. Čia viena iš naujausių jo komedijų, gal kai kam ji atrodo ir slidoka savo aplinkybėmis, bet ji labai šmaikščiai parašyta, su geru jumoru, aštriais charakteriais, aštria komedijine situacija. Bet ji tokia daugiasluoksnė, rimta. Į pabaigą ji labai surimtėja ir sunku pasakyti – ar ji komedija, gal greičiau tragikomedija. Ji kalba apie nejautrumą, grubumą, chamizmą, norą primesti savo pasaulėžiūrą, nepakantumą, jaunimo ir senumo pažiūrų konfliktą, nesutaikomumą, galų gale apie demokratijos sampratą”, – kalbėjo režisierius.

Jis premjeros neišskyrė, vadina ją „eiliniu pastatymu”.

„Bet galbūt ir paskutinis, kas jį žino. Gyvenimas eina į pabaigą, ir tų pastatymų skaičius einą į pabaigą. Galbūt ir sveikata neleidžia labai važinėti, kituose mietuose, teatruose pastatymą gauti, priklausau nuo savo buvusio teatro malonės. Taip jau susiklostė, kad mane vadina komedijų meistrų, bet aš visada pykstu nenoriu šito, bet taip tikriausiai susiklostė pagal savo charakterį, genus”, – sakė režisierius, režisavęs per 80 pastatymų.

G. Grajauskas savo ruožtu teigė, kad 2015 metais pastatytos pjesės siužetas „labai paprastas” – Amsterdame, viename viešbučio kambaryje susitinka tėvai ir vaikai, „du pasauliai – senasis, kuris yra žiaurus, grubus griežtas ir naujasis, jaunasis, kuris daug švelnesni pakantus, laivas, atviras”. Tarp jų įvyksta tam konfliktas, kuris „labai netikėta išsiriša”.

„Pati pjesė labai rizikinga, nes jei užsižaistume visom detalėm, pikanterija, labai greitai galima padaryti pigų balaganą, bet aš esu įsitikinęs, kad režisieriui Povilui Gaidžiui, kuris komedijų meistras nuo senų laikų, tikrai užtenka subtilumo nenusipiginti. Pjesė aktuali tiek rusams, tiek lietuviams, tie Rytų, tiek ir Vakarų Europai, nes dabar labai aiškiai matome senojo, grubiojo, mačo pasaulio ir naujojo, demokratiško susikirtimai kasdien vis aštrėja ir kas nugalės šioje kovoje sunku spręsti. O pjesė be visų savo planų dar ir  aiškina, kaip tas senasis pasaulis tokiu tapo”, – pasakojo G. Grajauskas.

„Baigęs naują pjesę ir norėdamas laikytis įstatymo, nusprendžiau parašyti kažką panašaus į įspėjimą, kad pjesė skirta žiūrovams, vyresniems negu aštuoniolika: žymima ženklu 18+. Tokiu kreipimusi įrašau šį tarsi nuodėmingą ženklą tituliniame puslapyje, nors pjesėje nėra to gaižaus, dviprasmio ir pikantiško pažado, kurį slepia šis ženklas. Pjesė skaisti ir tyra. Joje nėra nei mano nuo vaikystės mėgstamų rusiškų keiksmažodžių (laisvos mano vaikystės Kursko Linksmojoje gatvėje, kur įpratau prie „materščinos“, iš gyvenimo neišbrauksi), nei karštų šėlstančių aistrų, nei slapto geidulių pamaloninimo. […] Tiesa, yra kai kurios komiškos aplinkybės ir iš jų kylantys netikėtumai, absurdiška painiava, susiję su karnavaline gėjų parado Amsterdame, – į kurį patenka mano veikėjai – atmosfera, o tokia visuma, žinoma, kreipia prie ženklo 18+“, – teatro pranešime cituojamas A. Galin.

Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”68367,68368,68369,68370,68371,68372,68373,68374,68375,68376,68377,68378,68379,68380,68381,68382,68383,68384,68385,68386,68387,68388,68389,68390″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]