Prano Domšaičio galerija pateikė miestiečiams naują parodą. Lyg ir mažas faktas. Faktelis. Bet ji yra žinomo freskų meistro Juozo Vosyliaus. Gaila, kad negalima surinkti į vieną vietą visų šio menininko sieninių darbų, jos tiesiog „pritvirtintos“, bet parodoje galima pamatyti paveikslus, kurie yra to paties autoriaus darbai.

Manau, kad didžiausia problema – bandymas suprasti parodinius paveikslus ir pamiršti jo sieninę tapybą. Jos, iš pirmo žvilgsnio, stipriai skiriasi. Galima bandyti apie tai negalvoti, nors ne visuomet pavyksta. Taigi, paroda įmantriu pavadinimu:

Nepasakosiu parodos kuratorės sugalvotos pasakos, kam įdomu, pats sužinos, bet paveikslai verti ne tik dėmesio, bet ir „pagarbinimo“.

Pradžioje galima matyti didelius, siužetinius darbus. Siužetiniais juos vadinu todėl, kad jie turi idėją arba istoriją. Literatūrine prasme. Galima sakyti ir pasaką. Todėl reikia ne tik peržiūrėti paveikslą ir vienos pusės į kitą, bet ir nuo viršaus į apačią ir atgal.

Žinant, kad Juozas Vosylius tapo freskas ir bažnyčiose, nesunku rasti ir biblinių pasakojimų liekanų. Tiesa, Zodiako ženklų aibė verčia kai kuriuo tikėjimu abejoti. Todėl nesunku rasti ne tik pasakos ar net kokio filmo paliktų vaizdinių. Tokių paveikslų keli, o bene didžiausias yra toks:

Ar būtina sutikti su mano paaiškinimu, galima ginčytis, nors, aš, aišku, teisus (pajuokavimai). Todėl reikia žiūrėti pačiam ar pačiai, geriau net keliese, nes vienas mato kai ką, o daug beveik viską.

Pabuvojus parodoje, pradėjau abejoti, ar iš tikro J. Vosylius piešė Klaipėdos botanikos sode. Veik nemačiau piešiant gėlių ar panašių augalų, bet yra štai toks. Tiesa, sakyti, kad tai natiurmortas ar net peizažas negaliu, tai kita kryptis.

Palyginimui kitas:

Taip pat lyg ir gamtos vaizdelis, bet ne. Senas lygintuvas, taip patraukęs jaunų žiūrovų dėmesį, neleidžia nukrypti nuo teminio paveikslo. Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną detalę – rėmus. Tai nėra parduotuvėje nusipirktas standartas. Kai kurie paveikslai savo rėmais gali tapti savarankiški, savotiškais meno dirbiniais. Bet tai žiūrovo nuomonei.

Dabar eikime prie pabaigos, prie geriausių darbų. Gal nustebinsiu ne vieną, tačiau paminėti paveikslai nėra patys geriausi, mane sužavėjo J. Vosyliaus impresionistinis kūrinys, nors jis vadinasi „Upės krantas“.

Impresionizmas yra sena dailės kryptis ir Lietuvoje nedaug tapybos meistrų, mokančių perteikti judesį, ypač vandens judėjimą. Šiame paveiksle J. Vosyliui tai pavyko. Aišku, įmanoma aiškinti, jog tai sekinys, bet aš manau, kad tapyti taip, kaip Mone ar Gogenas, nėra žemas lygis. Gal greičiau priešingai.

Nemaniau, jog įmanoma sužinoti kažką naują apie Klaipėdos dailininkus, bet ši paroda atskleidė, kad dar yra kam mus stebinti ir mums lieka maloniai stebėtis.