Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad teismai patvirtino sprendimo pagrįstumą, kai jos Klaipėdos apskrities darbuotojai apmokestino gyventojos gautas per 6,7 mln. eurų pajamas ir nurodė sumokėti apie 682 tūkst. eurų dydžio gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudos.

Nuslėptos milijoninės pajamos išaiškėjo VMI įvertinus gyventojos pirkimo-pardavimo sandorį, kai sutuoktiniams pardavus pastatų kompleksą buvo melagingai deklaruota keturiskart didesnė turto pardavimo pajamų suma.

Images Money (flickr.com) nuotr.

Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo metu nustatė, kad sutuoktiniai už nepagrįstai aukštą kainą pardavė 8 pastatus ir inžinerinį įrenginį įmonei, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo vienas iš sutuoktinių. Šis nekilnojamasis turtas, įvertintas apie 2 mln. eurų, buvo parduotas už 8,7 mln. eurų.  VMI vertinimu, taip iškreipiant sandorio aplinkybes buvo siekiama mokestinės naudos – įforminti neapmokestinamųjų GPM lėšų išmokėjimą ir įteisinti gautas pajamas.

„Šias pajamas VMI apmokestino 15 proc. GPM tarifu ir gyventojai nurodė sumokėti apie 505 tūkstančius eurų GPM, apie 127 tūkstančius delspinigių ir apie 50 tūkstančių eurų baudą“, – pranešime cituojama VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Ji pabrėžia, jog tais atvejais, kai nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl sandorio, VMI turi teisę taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir mokestį apskaičiuoti asmeniui, gavusiam mokestinę naudą.

Šis sprendimas buvo ne kartą skųstas, jį nagrinėjo ir Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, bet kiekvienu atveju skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Eilinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad aplinkybę, jog parduodant objektus buvo iškreipta tikroji sandorio vertė ir siekta išvengti mokesčių, patvirtina ir tai, kad sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų. Be to, jis buvo ekonomiškai nenaudingas tuo metu finansinių sunkumų turėjusiai bendrovei, kuri įsigytus pastatus palankiomis sąlygomis savo veikloje naudojo ir iki sandorio sudarymo.

Su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutikusi gyventoja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris neskundžiama nutartimi jos skundą atmetė bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.