Ramūnas Karbauskis – dabartinės valdančiosios koalicijos – lyderis ketvirtadienį, paskutinę pratęstos rudens sesijos sieną, Seimo darbotvarkėn sugebėjo įkišti referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo nuo 141 ligi 121 klausimą.

Jei Ramūnas Karbauskis būtų toks, kaip diduma mūsų, nemaklinęs, neieškojęs didelių skylių, būtų privalėjęs sumokėti apie milijoną eurų mokesčių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ne kartą ir ne du esu rašęs apie liguistą žaliavalstiečių lyderio požiūrį į galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri sėkmingai gyvuoja veik ketvirtį amžiaus. Tarp kitko – apribodama ir R. Karbauskio užmačias. Darsyk kartotis nesirengiu. Juoba savo iniciatyvą jis taiko ne tiems, kurie mėgsta daugiau paskaityti. Labiau tiems, kurie mėgsta paprastus sprendimus: atsieit, sumažinti ant žmonių sprandų sėdinčių „darmajiedų” skaičių dvejomis dešimtimis – kodėl ne. Sprandui būsią kiek lengviau.

Kaip dėl to sprando – nežinau. Kiekvieno savas. R.Karbauskis sufleruoja: jei įgyvendinsime idėją, sutaupysime du milijonus eurų. Skirta, žinoma, tiems patiems lengvatikiams, kurie nemėgsta nei klausytis, nei skaityti. Tačiau tiek jau to. Pamėginkime padiskutuoti šiame, primityvių argumentų lauke. T. y. kaip sutaupyti du milijonus europietiškų pinigų be žalos Konstitucijai?

Pirmiausiai galime darsyk atsiversti R. Karbauskio – 2016 m. dar kandidato į Seimo narius turto ir pajamų deklaraciją. Joje nurodyta, kad tada dar kandidatas į rinkėjų tarnus per metus turėjo 3 844 795,14 Eur pajamų. Sumokėjo ta proga 62 083 Eur gyventojų pajamų mokesčių. Dėl to viešai jau stebėtasi, nes jei būtų toks, kaip diduma mūsų, nemaklinęs, neieškojęs didelių skylių, būtų privalėjęs sumokėti apie milijoną. Štai – du metai – ir tie patys du milijonai.

Žinia, dabar R. Karbauskis yra Seimo narys ir tvirtina aktyviai versle nedalyvauja, todėl mokesčius moka tik nuo seimūno algos. Bet jeigu pasižiūrėtų mūsų šauniosios tarnybos atidžiau, kaip ten gyvena jo šeimyniškiai, tai gal gautume tą patį efektą. Vienas R. Karbauskis sumokėtų ne kokius nors specialius, o mums visiems įprastus mokesčius iš savo verslo, ir turėtume tą patį rezultatą, kurį jis dabar siūlo eilinį kartą lįsdamas purvinais nagais prie Konstitucijos.

Gaila tik, kad valstybės institucijose atidžiau pamėsinėti Karbauskių šeimos pajamas nebeliko didelio entuziazmo. Tačiau klausti dar niekas netrukdo (dar ne vakaras, kaip sakoma, nesunku ir prisišnekėti). Kad tik būtų tų klausiančiųjų. Ypač dabar – kada trejų rinkimų kampanija per Lietuvą eina ir eis bangom.

Valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) simpatikai tvirtina, esą sumažinti Seimą dviem dešimtim galvų yra žinomas rinkimų pažadas. Na, nežinau, prieš rašydamas šį tekstą gana atidžiai perskaičiau ir šios Vyriausybės programą ir galiojančią LVŽS programą (prašyčiau užuojautos), tačiau nieko panašaus neatradau.

Asilui aišku, kad referendumas su tokiu klausimu yra jaukas prezidento rinkimams š. m. gegužę.

Kažkas panašaus į valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai” prieššventinį apsireiškimą apie tai, kad ant aukščiausio šalyje Lyduvėnų tilto iškabinta didžiausia Lietuvoje trispalvė. Užjaučiu tuos, kurie vasario 16-ąją buvo nuvykę jos pamatyti.

Iš tos pačios operos galima būtų paklausti Rusnės gyventojų: kaip jums toji estakada, ant kurios premjeras Saulius Skvernelis ėmė kloti sau kelią į S. Daukanto aikštės rūmus Vilniuje?

Ir tai – ne patyčia. Na, gal tik švelni pašaipa. Iš lengvatikių, kurie nemėgsta daugiau skaityti.