Vasario 27-ąją, 18 valandą, Klaipėdos Kino kulbas 8½ kviečia klaipėdiečius į savo penkerių metų gimtadienį.

Vakaro programoje, kaip ir kiekvieną trečiadienį – filmo peržiūra ir šventė su visais gimtadienio atributais: sveikinimais, pokalbiais, aptarimais, kas nuveikta ir kokie ateities maršrutai.

Šventinį vakarą bus rodomas italų režisieriaus Giuseppe Tornatore filmas „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“.

Pamenu tą laiką, kai Klaipėdoje kiną buvo galima žiūrėti tik prekybos ir pramogų centro „Akropolis” kino salėje. „Forum Cinemas” filmų repertuaras iš esmės orientuotas į šiuolaikinį komercinį kiną. Ir dažniausiai tik „Scanoramos”, Kino pavasario festivalių programų filmai atlydėdavo čia kitokio kino išsiilgusį žiūrovą. Ne visiems tinka aplinka, kur bilietai į filmą parduodami kasoje kartu su įvairių skonių spragintais kukurūzais, aplink zvimbiant žaidimų automatams ir greito maisto užkandinėms.

Vieni nepritapėliai (tikrieji) iškart numojo ranka, kiti prisitaikė prie šiuolaikinio supermarketo (svetimybė! ne tik žodynui, bet ir jaukiam vakarui) specialiųjų efektų, treti jausdavosi neįprastai belaukdami seanso pradžios ir dairydamiesi jaukios vietelės kavai ar aptarimui po seanso. Ir turbūt visi slapta ilgėjosi kitokios atmosferos susitikimui su kinu…

2014 metais duris atidaro ilgai lauktas Kultūros fabrikas, susikuria VšĮ ,,Medijų uostas‘‘ ir Kino klubas 8½. Prie klubo vairo visiems Klaipėdos kino mylėtojams pažįstamas Kęstutis Meškys. Kiekvienais metais Kęstutis su savo komanda geba suburti vis daugiau kino entuziastų, užkrėsti gero kino virusu vis didesnę Klaipėdos miesto bendruomenės dalį.

Kino klubas – visų pirma galimybė pamatyti skirtingo stiliaus ir žanro filmus, erdvė pripažintam kinui ir naujiems kūrėjų darbams; seminarai, diskusijos, filmų pristatymai, kuriuose dalyvauja kino profesionalai, kultūrinėj plotmėj žinomi žmonės, klaipėdiečiai, vienaip ar kitaip susiję su kinu, tiesiog mylintys kiną žiūrovai… Dėl to filmų pristatymai intriguoja, jie būna netikėti, netelpantys į recenzijos ar filmo pristatymo žanro rėmus. Buvo ir netikėtų bandymų kino ekraną perkelti į kitas miesto erdves, plečiant ne tik žiūrovų auditoriją, bet ir kino žiūrėjimo vietų arealą.

Kino klubas ½ per penkerius savo gyvavimo metus sugebėjo apjungti skirtingo amžiaus, profesijų klaipėdiečius, išsirinkusius mėgiamą laiko praleidimo būdą ir vietą, kur užgimė gero kino žiūrėjimo tradicija.

Kino klubo organizuojami vakarai vieniems klaipėdiečiams jau tampa įpročiu, netikėtai užklydusiam – atradimu. Ir, kaip pasakė viena mano draugė, ,,kino klubo veikla pagerino jos gyvenimo kokybę Klaipėdoje‘‘.

Šiuo metu, kai internetinių paslaugų transliuotojų platformos įgauna pagreitį, kai vartotojas vis dažniau renkasi internetinius žiūrėjimo seansus jaukioje namų aplinkoje, ėjimą į kino teatrą vis labiau lydi išankstinis apgalvojimas. Ir be galo džiugu, kad Klaipėdoje yra tokia vieta, kur žiūrovo laukia galimybė išvysti nekomercinį, autorinį, kino klasika tapusį, žymiausių šiuolaikinių autorių kiną jaukioje aplinkoje, kurioje visada sutiksi šiltą šypseną.

O šventinį vakarą bus rodomas italų režisieriaus Giuseppe Tornatore filmas „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ 1988 m. pelnęs Kanų, Bafta, Auksinio gaublio ir Oskaro geriausiam užsienio filmui apdovanojimus. Tai sentimentalus, jausmingas, nuostalgiškas, jaukus meilės kinui prisipažinimas. Mažas Italijos miestelis, dėl kino pamišę miestelio gyventojai, užgimstanti pagyvenusio kino mechaniko (puikiai italą vaidinantis prancūzų aktorius Philippe Noiret) ir berniuko (taip išgyventi vaidmenį moka tik vaikai) draugystė, kurioje rutuliosis tėvo ir sūnaus, mokytojo ir mokinio santykių motyvai.

Filme jokių tiesioginių akcentų į politinius rebusus, socialinių problemų sprendimą, jokio nepatogaus kino… Tik laikas, kai kinas buvo kone vienintelė pramoga, magija, burtai, stebuklas. Prabėgančiuose kino kadruose jau istorija tapusių filmų vaizdai, išgyventos istorijos, paslėpti bučiniai, ir visa tai, žinoma, skambant Enrico Maricone muzikai.