Skirtingai išmargintos kojinės jau tapo tarptautiniu tolerancijos žmonėms su Dauno sindromu simboliu, tad į spektaklį „Mano Piteris Penas“ kovo mėnesį Šeiko šokio teatras žiūrovus kviečia ateiti su skirtingomis kojinėmis ir taip paminėti Tarptautinę Dauno sindromo dieną bei parodyti, kad talentas, motyvacija ir valia nepaiso diagnozių.

XXI a. Piteris Penas – dviejų jaunuolių kelionė suaugusiųjų pasaulio link, vidinės brandos paieškos ir jos metu nutinkančios įvairios santykių peripetijos. Organizatorių nuotr.

Nors spektaklyje  netrūksta garsių vardų – legendinėms „Rammstein“ ir „Pet Shop Boys“ grupėms muziką kūręs kompozitorius Svenas Helbigas, trys „Auksinių scenos kryžių“ savininkai choreografė ir režisierė Agnija Šeiko, šokėjai Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas, bet dėmesio centre ne jie. Tai meno pasaulyje iki spektaklio premjeros nežinotas Julius Jurevičius. Dauno sindromą turintis jaunas vyras „Mano Piteris Penas“ ne tik pasirodo scenoje su profesionaliais šokėjais, bet ir įkūnija vieną pagrindinių veikėjų.

Siekiant priminti apie kitokius žmones visuomenėje ir paminėti tarptautinę Dauno sindromo dieną (kovo 21 d.), „Mano Piteris Penas“ bus rodomas  tris kartus: kovo 2 d. 18 val. Vilniuje Menų spaustuvėje, kovo 18 d. 11 val. Telšių Žemaitės dramos teatre ir kovo 21 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatro didžiojoje salėje.

Bendradarbiaujant su Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija į seansus nemokamai pakviestos šeimos, auginančios vaikus su Dauno sindromu. Į spektaklį Klaipėdoje nemokamai kviečiami ir Gargždų socialinių paslaugų centro nariai ir darbuotojai.

Piterį Peną pažįsta visi, kas turėjo vaikystę – tai personažas iš Jameso Matthew Barrie spektaklio ir vėliau knygos – berniukas, kuris nenorėjo užaugti. Šiuolaikiniame pasaulyje Piterio Peno vardu dažnai vadinama Y karta, kurios vertybės ir gero gyvenimo vizija skiriasi nuo jų tėvų ir senelių idealų. Tai 20-40 metų žmonės, kurie neskuba „užaugti“, tai yra, judėti tradicine gyvenimo trajektorija, kurioje daug sudėtingų sprendimų ir įsipareigojimų – vedybos, vaikų auginimas, būsto paskolos, draudimo ir pensijų fondai. Šiai kartai svarbiau nei ateities saugumas yra laimingas gyvenimas ir savirealizacija.

Jaunimui (12+) skirtame šokio spektaklyje tyrinėjamas augimas, slenksčio į suaugusiųjų pasaulį peržengimas, galimybė, kad branda gali turėti ne vieną apibrėžimą.

XXI a. Piteris Penas – dviejų jaunuolių (J. Jurevičiaus ir Manto Černecko kuriami personažai) kelionė suaugusiųjų pasaulio link, vidinės brandos paieškos ir jos metu nutinkančios įvairios santykių peripetijos. „Jokiu būdu neraginame jaunimo greičiau subręsti ir pereiti į suaugusiųjų pasaulį. Tiesiog kviečiame į pokalbį. Piterio Peno istorija padėjo sukurti visiems puikiai pažįstamą atmosferą, nuorodas ir įvaizdžius“,  – pranešime spaudai cituojama choreografė A. Šeiko.

Spektaklyje Piteris Penas yra kitoks nei kiti personažai – jis nesuaugantis. Jo kitoniškumą mokosi priimti ir suprasti kiti spektaklio veikėjai. Dauno sindromą turintis pagrindinis veikėjas tam kitoniškumui suteikia gilesnes prasmes, leidžia jį skaityti giliau ir už spektaklio tikrovės rėmų.

Šeiko šokio teatro kolektyvas jau turi patirties bendraujant su žmonėmis su įvairiomis negaliomis. Jau ne vienus metus jiems vykdomi šokio terapijos užsiėmimai. Bet „Mano Piteris Penas“ bus pirmas kartas, kai žmogus su negalia buvo pakviestas vaidinti spektaklyje.

„Julius buvo atrinktas, nepakvietėme tiesiog bet kokio žmogus su Dauno sindromu, – akcentavo spektaklio choreografė. – Jis buvo atrinktas, nes geba judėti, labai gražiai šoka ir jau turėjo šiokią tokią judėjimo patirtį. Jam taip pat buvo keliami reikalavimai, kad galėtų vaidinti spektaklyje, jis turėjo kalbėti šokio kalba. Šokti gali visi, bet kitas dalykas – galėti šokti žiūrovui“.