Mums rašo

Farmacinių teršalų kelias į Baltijos jūrą

Atvira Klaipėda

Dalia Žukienė
2019-03-04


Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet vaistų įsigyjama vis daugiau. Nepanaudoti vaistai, jų galiojimo laikui pasibaigus, dažnai išmetami į šiukšlių konteinerius, klozetus.

Apie tai, kaip farmaciniai teršalai patenka į Baltijos jūrą, buvo kalbama su miesto bendrojo ugdymo mokyklų chemijos ir biologijos mokytojais.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas (JTI) vykdo projektą (MORPHEUS), kurio tikslas – įvertinti farmacinių medžiagų suvartojimo tendencijas bei jų atliekų patekimo į Pietų Baltiją kiekius. Pietų Baltijos šalių bendradarbiavimas leis priimti labiau pagrįstus sprendimus kokiuose vaistuose esančios cheminių medžiagos patenka į nuotekų valyklas, o iš ten į vandens telkinius. Atsiras galimybės atnaujinti artimiausiame dešimtmetyje valyklų technologijas ir sustabdyti pavojingų atliekų patekimą į jūrą.

Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre susirinkę chemijos mokytojai, o Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre – biologijos mokytojai, diskutavo apie cheminių medžiagų, esančių vaistuose ir patekusių į aplinką, jūrą neigiamą poveikį smulkiajai jūros faunai, vėliau ir jomis mintantiems vėžiagyviams bei žuvims. Antibiotikų ir kitų vaistų likučiai žuvyse gali smogti ir žmonėms.

Baltijos jūra išlieka viena labiausiai užterštų pasaulyje. Tai garbės mums nedaro. Lėta Baltijos jūros vandens kaita yra viena iš priežasčių, kodėl ji itin jautri taršai. Teoriškai apskaičiuota, kad vanduo Baltijos jūroje visiškai pasikeičia tik per 30 metų. Į jūrą patekę nuodai, taip pat ir vaistų cheminių medžiagų atliekos, išlieka ilgiau negu kitose jūrose. Jie kaupiasi vandenyje ir gyvuosiuose organizmuose; į dugną sėda lėtai, nes vandens temperatūra gana žema. Situacija kelia nerimą – į jūrą tonomis teka vaistų atliekos, nes visuomenėje neformuojama vaistų naudojimo kultūra. Kas antras pacientas nesilaiko rekomendacijų.

Visgi kiekvienais metais vis daugiau senų vaistų grąžinama į vaistines. 2017 m. Lietuvoje jų gražinta 14 000 kg, o 2018 m. beveik dvigubai daugiau.

Be to, Pasaulio sveikatos organizacijų duomenimis natūraliai (per šlapimą) iš žmogaus organizmo pašalinami vaistų likučiai ir patekę į vandenis ten kaupiasi.

Projektas MORPHEUS yra reikšmingas ateityje priimant ES direktyvas, padedančias užkirsti kelią neteisingam farmacinių medžiagų naudojimui ir jų atliekų patekimui į Baltijos jūrą.

Mokytojai seminaruose diskutavo, aptarė šias problemas kartu su JTI mokslų dr. Sergej Suzdalev, AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų departamento technologe Kristina Bereišienė, šio straipsnio autore.

Nutarta kovo 20 d. pasaulinei Žemės dienai paminėti skirti renginį-forumą, kuriame miesto mokyklų moksleiviai skaitys pranešimus, kaip apsaugoti mūsų jūrą, kad į ją nepatektų pavojingos vaistų atliekos.


2019-03-04

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt