Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus visų 54 Klaipėdos apylinkių duomenis paaiškėjo, kaip politinės jėgos pasidalino 30 mandatų (31-asis po dviejų savaičių atiteks arba Arvydui Vaitkui, arba Vytautui Grubliauskui, dėl mero posto besirungsiantiems antrajame rinkimų ture).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Daugiausia mandatų – devynis – rinkėjai patikėjo visuomeniniam rinkimų komitetui „Vytautas Grubliauskas ir komanda“. Toliau rikiuojas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7 mandatais, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai su šešiais, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Lietuvos centro partija gavo po tris, du atiteko visuomeniniam rinkimų komitetui „Titov ir teisingumas“.

Tokie rezultatai reiškia, kad už Tarybos ribos liko iki šiol joje buvę socialdemokratai bei partijos Rusų aljansas,  „Tvarka ir teisingumas”.

Jei nė vienas iš kandidatų nepersigalvos, Vytauto Grubliausko rinkimų komitetui miesto Taryboje atstovaus jis pats, Artūras Razbadauskas, Rimantas Taraškevičius, Judita Simonavičiūtė, Vaida Žvikienė, Elida Mantulova, Arvydas Cesiulis, Vytis Radvila, Audrius Petrošius. V. Grubliausko pergalės atveju prie šios komandos miesto Taryboje prisijungtų Vidmantas Plečkaitis.

Pirmąsyk miesto Taryboje būsiantiems valstiečiams po reitingavimo atstovaus A. Vaitkus, Vidmantas Dambrauskas, Artūras Bogdanovas, Arūnas Tuma, Viktoras Senčila, Ligita Girskienė ir Romaldas Idzelevičius. A. Vaitkui iškovojus ir mero postą prie jų prisijungtų Eurelijus Žukauskas.

Dviem mandatais savo kraitį per šiuos rinkimus padidino konservatoriai. Iš jų kandidatų miesto Taryboje rinkėjai panoro matyti Arūną Barbšį, Aidą Kaveckį, Kazį Bagdoną, Andrių Dobranskį, Andrių Petraitį ir Rimantą Didžioką.

Triuškinamą smūgį patyręs Liberalų sąjūdis prarado net 9 vietas – vietoje dvylikos po praėjusių rinkimų miesto Taryboje turėtų vietų šįkart rinkėjai jam beskyrė tris mandatus. Juos pasidalins Saulius Budinas, Edmundas Kvederis ir Alina Velykienė.

Lietuvos centro partijai atstovaus Nina Puteikienė, Laima Juknienė ir Alvidas Šimkus.

Paskutinieji du mandatai rinkėjų valia atiteko komitetui „Titov ir teisingumas”. Čia išreitinguoti Viačeslvav Titov ir Jurij Šerkšniov.

Naujojoje Taryboje neliks net 20 dabartinės kadencijos narių: rinkimuose nebedalyvavusių Artūro Šulco, Valdemaro Anužio, Mindaugo Gylio ir Jono Sąlygos, taip pat rinkėjų neperrinktų liberalų Sauliaus Liekio, Linos Skrupskelienės, Audriaus Vaišvilos, Vyganto Vareikio, Jurgitos Choromanskytės, Rusų aljanso atstovų Tatjanos Fedotovos, Jolantos Skrabulienės, Vladimir Vlasov, Andrej Kugmerov, konservatorių Laisvūno Kavaliausko ir Tomo Meškinio, su Lietuvos centro partija šįkart kandidatavusio Alfonso Vildžiūno, komiteto „Už pokyčius Klaipėdoje” sąraše buvusių Algirdo Grublio ir Vytauto Čepo, mero rinkimų komiteto sąraše buvusios Aldonos Staponkienės ir socialdemokratės Lilijos Petraitienės.

Pirmajame mero rinkimų ture daugiausiai balsų – 15 812 arba 31,15 proc. – sulaukė V. Grubliauskas. A. Vaitkų palaikė 11 582 rinkėjai (22,82 proc.).

Kitų kandidatų į merus rezultatai:

Agnė BILOTAITĖ – 14,73 proc.

Simonas GENTVILAS – 8 proc.

Viačeslav TITOV – 7,02 proc.

Nina PUTEIKIENĖ – 6,9 proc.

Benediktas PETRAUSKAS – 1,9 proc.

Kazys PAULIKAS – 1,66 proc.

Artūras ŽALYS – 1,44 proc.

Benas ŠIMKUS – 0,99 proc.

Modestas NUGARAS – 0,87 proc.

Lina ŠUKYTĖ-KORSAKĖ – 0,86 proc.

KOMENTARAI

„Reikia pripažinti, kad Vilniuje ir Klaipėdoje patirta nesėkmė”

Eugenijus Gentvilas, Liberalų sąjūdžio pirmininkas

Bendras fonas toks, kad reikia žiūrėti, kas atsitinka su partijomis. Per praėjusius savivaldos rinkimus visi žioptelėjo, kad partijos prarado tris didmiesčius – komitetai pasiėmė mero postus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Partijoms, tiksliau, liberalams tada dar pavyko išsaugoti įtaką Vilniuje ir Klaipėdoje. Na, o šiandien jau galima konstatuoti, kad visi penki didmiesčiai jau yra komitetų rankose. Partijos čia nurašomos ir tai yra paradoksas. Vilniuje Šimašius eina su komitetu, antras – Zuokas, kuris irgi turi komiteto požymių. Klaipėdoje Grubliauskas eina komitetu, o Vaitkus irgi turi komiteto požymių, kas kad pasivadino partija, bet nė vieno jai priklausančio ten nėra. Tad kaip lietuvių kalbą išsaugojo kaimas, taip ir partijas dabar saugo tik jis. Paradoksas, politologai turės daug darbo. 

Liberalams reikia pripažinti, kad Vilniuje ir Klaipėdoje patirta nesėkmė, bet apskritai paėmus žiūrime labai teigiamai – ketvirta vieta tarp politinių partijų, kaip ir prognozavau. Galima dabar galvoti, kad buvo klaida kandidatu į merus kelti Simoną, o ne Grubliauską. Žinant jo ir Šimašiaus išankstinį norą eiti komitetais, galima sakyti, kad jų perspektyvos matymas buvo teisingas. Jei Klaipėdoje būtų vieningi liberalai, Grubliauskas irgi turbūt būųt laimėjęs. Dabar čia klausimas, kas būtų, jei būtų. 

Partijos skyriai vis daugiau įgauna savarankiškumo, tad manau, jog savarankiškai spręs dėl galimo dalyvavimo koalicijoje, bet pasikonsultuosime. Pasižiūrėsime ir ką skyrius pasakys dėl antro rinkimų turo. Aš savo nuomonę turiu, bet skyrius turės priimti vienokią ar kitokią nuomonę dėl palaikymo. Aš tai už Grubliauską, man atrodo, kad tiek pseudopartiniai sąrašai, kuriuos valstiečiai daug kur formuoja apsieidami be partijos narių, irgi yra vienkartiniai, kaip ir komitetai. O Grubliauskas visgi patyręs. Gal dar ir asmeninis dalykas – su Vaitkumi kovo 14 dieną susitinkame teisme, kur reiks jo ieškinį paneiginėti ir įrodinėti, kad dėl 2 milijonų eurų žalos uostui, jei tai galima vadinti žala, ir pats yra pridaręs. Bet čia asmeninis niuansas, politiškai aš palaikysiu Grubliauską, o sprendimas skyriaus rankose. 

„Turi būti radikalios permainos”

Gintautas Paluckas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Susirinksime, pasišnekėsime, kaip mes toliau judėsime. Aš manau, kad reikalingas pilnas perkrovimas, radikalus pokytis. Matyt, reikia skyriuje perduoti iniciatyvą jauniems, progresyviems žmonėms ir skirti tuos ketverius metus ne tik apmąstymams, kas blogai, bet ir konkretiems veiksmams. Reikia suformuoti alternatyvą klaipėdiečiams, kad jie kaip pasirinkimą matytų socialdemokratus. Rezultatus vertinu kaip tam tikrą dėsningą pabaigą, nes jie pastarąsias tris kadencijas po truputį prastėjo ir, panašu, kad tam tikra vegetacija baigėsi. Klaipėda nėra kažkuo labai išskirtinė – panaši situacija ir Kaune, Vilniuje. Tačiau kiekvienoje bėdoje galima įžvelgti gerą dalyką – yra galimybė tiesiog pilnai atsinaujinti ir pasikeisti, ko anksčiau neleido daryti įvairūs vidinės politikos niuansai – susisluoksniavimai, grupės, visokie žaidimai. 

„Rimtas signalas”

Jelizaveta Daugininkienė, komiteto „Rusakalbė Klaipėda” lyderė

Aišku, kad norėjosi gero rezultato, tad gaila. Gaila, kad neatėjo nauji veidai. Atkreipiau dėmesį, kad trys rusakalbių sąrašai lyginant su praėjusiais rinkimais gavo apie 2000 balsų mažiau nei tada, kai  buvo atiduota už Rusų aljansą ir Lietuvos rusų sąjungą, nors rinkėjų šįkart atėjo daugiau. Nors Titovas ir gavo dvi vietas, kaip anksčiau kažkada turėjo, triukšmingos istorijos „piaras” jam papildomų vietų neatnešė. Bendrai paėmus tokie rezultatai mūsų diasporai yra nelabai geras ženklas, rimtas signalas. Ar tik ne Rusų aljanso darbas lėmė tai, kad rinkėjai nebebalsavo – net ne papildomi balsai, kurių tikėjomės pritraukti, o tie 2000, kurie kažkur dingo. Jei mūsų komiteto nebūtų buvę, gal dar mažiau būtų buvę balsų. Pasižiūrėkite – liberalai pasidalino, bet vis tiek bendrai paėmus gavo panašiai balsų, kaip ir anksčiau. Nematome savo rinkėjo portreto, bet žiūrėdami į reitingavimo rezultatus darome prielaidą, kad už mus balsvo jaunimas – reitinguojami buvo jauni vyrai. Tikriausiai papildomai kažką davėme. Yra rimtas signalas, kad turi būti viena stipri diasporą atstovaujanti partija. Anksčiau buvo kalbėta apie tai, bet kažkodėl yra kategoriška priešprieša. 

Aš asmeniškai antrame ture balsuosiu už Vaitkų. Manau, kad miestui reikia naujos jėgos, naujų idėjų. Mano nuomone, paskutinių ketverių metų Vytauto Grubliausko darbas nebuvo sėkmingas. O žiūrint į tą komandą, kurią jis turi dabar, jei jis bus meras, nebus jokio proveržio. Aišku, labai įdomu, kas sudarys koaliciją. Tikriausiai kam pavyks susitarti – Grubliausko ar Vaitkaus grupei, tas ir bus meras. Priklauso ir nuo likusių už borto balsų, bet jų nėra tiek daug. 

„Mero rinkimai bus itin svarbūs centrinei valdžiai”

doc. dr. Saulius Šiliauskas, politologas

Rinkimų rezultatai Klaipėdoje tikrai įdomūs, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašui suteikti mandatai atspindi permainų norą, o mero komiteto pergalė – norą išlaikyti stabilumą. „Titov ir teisingumo” pasirodymas reiškia, jog reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje yra ir tokių piliečių, kurie taip mąsto ir su jais reikia mokėti gyventi. Gali juos nubausti, nuteisti už pasisakymus, bet jie atstovauja tam tikrą grupę piliečių ir viskas. 

Valdančiosios daugumos klausimas irgi labai įdomus. Žinant, kaip smarkiai konservatoriai priešinosi Vaitkui, kokius kėlė klausimus rinkimų kampanijos metu su Vilniaus pagalba, tai tikriausiai sunkiai jiems seksis susidėti. Persvara nėra ryški, o rinkėjai nelaksto pagal tai, ką pasako lyderiai dėl antro rinkimų turo. Protingiausia atrodytų, jei sugebėtų susijungti du pagrindiniai blokai – valstiečiai ir mero komitetas. Bet čia klausimas, kiek jie turės nuoskaudų, o kur dar didžiulis dabartinės centrinės valdžios noras Klaipėdą paimti, kad tai būtų pirmasis didmiestis, demonstruojantis, jog valstiečiai nėra vien tik kaimo, periferijos politinė jėga. Klausimas lieka ir dėl didžiulį smūgį patyrusio liberalaus jaunimo, ar jie sugebėtų perlipti per ambicijas.