Mums rašo

Trisdešimt vienas mega bezdalas (2)

Renaldas Kulikauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas
2019-03-05


Į Klaipėdos bendruomenių asociaciją (KBA) įstojo naujas narys – Pirmosios Melnragės bendruomenė. Šios bendruomenės nariai gyvena šaunioje vietoje – prie jūros, apsupti pušynų ir… smarvės iš 69-ių kelioms uosto krovos kompanijoms priklausančių rezervuarų, kuriuose laikomi įvairūs naftos bei chemijos produktai ir priedai iki juos perkraunant į atplaukiančius laivus.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Bandydami rasti smarvės priežastis, KBA ir Pirmosios Melnragės bendruomenės atstovai apsilankė ekskursijoje po UAB Krovinių terminalas. Ši bendrovė – koncerno „Achemos grupė“, kuriam priklauso pusė Klaipėdos uosto, narys.

Krovinių terminalo atstovai maloniai sutiko, pavedžiojo po teritoriją ir atsakė į visus iškilusius klausimus. Į esminį – ar smirdi iš jų teritorijos, atsakymas buvo neigiamas, bet tam tikrais tą galimai paneigiančiais pasvarstymais pasidalinsiu.

Krovinių terminale per 2018 metus perkrauta beveik 2,2 milijonų kub. m įvairių produktų, daugiausiai benzino ir izopentano. Produktai atvažiuoja cisternose, daugiausiai iš Baltarusijos ir Rusijos, geležinkeliu ir atplukdomi laivais. Perpumpuoti į rezervuarus visi tie skysčiai laukia savo eilės, kada bus perpumpuoti į kitus laivus ir išplukdyti į Europos, Afrikos ar Pietų Amerikos šalis.

Krovinių terminalas skelbia, kad teritorijoje yra taikomos tokios aplinkosauginės priemonės: visi terminalo rezervuarai turi stacionarius stogus ir viduje plaukiojančius pontonus; plaukiojantys pontonai, sumažina LOJ išmetimą į aplinką iki 95 %; įrengta garų rekuperacijos sistema; tanklaivių ir vagonų cisternų pakrovos darbų metu naudojamas garų rekuperacijos įrenginys, kad būtų išvengta dujų ir garų mišinio išmetimo į atmosferą, t.y. aplinka apsaugoma nuo cheminės taršos ir kvapo (įrenginio našumas siekia 2 000 kub. m per valandą); ant vagonų–cisternų angų yra dedami apsauginiai garus sulaikantys dangčiai su ,,kvėpavimo” vožtuvais, kurie nepraleidžia naftos ir chemijos produktų garų į atmosferą.

Dabar įdomioji dalis – jei atvykstančių vagonų cisternų ir tanklaivių talpų jungtys sujungtos su kenksmingų garų rekuperacijos sistema ir į orą lakiųjų junginių išleidžia, tik jei koks darbuotojas užmiršta atlikti savo žarnų prijungimo pareigas ir visų rezervuarų smirdžių bezdalų turinys paleidžiamas į aplinką niekaip nefiltruotas.

Rezervuarų pontonai, neleidžiantys garuoti benzino, izopentano kenksmingoms lakioms medžiagoms, veiksmingi tik tuomet, kai “guli” ant skysčio. Na, tiesą sakant, ne tokie jau ir veiksmingi.

Plaukiojantys pontonai sumažina LOJ išmetimą į aplinką iki 95 %, sako Krovinių terminalas. Kažkiek skysčio dujų prasiveržia nuolat, bet. tikėtina, kad to nuolatinio, tačiau neintensyvaus nugaravimo į aplinkos orą mes galime ir nejausti. Bet. Visų rezervuarų pontonai turi 1,5 – 2 metrų kojas, kurios, ištuštinus rezervuarą, neleidžia nusileisti pontonui žemiau nei jo kojų aukštis. Pradėjus leisti naują porciją lakaus benzino ar izopanteno, tame tuščiame apie 2 tūkstančių kub. m rezervuaro plote tie smardūs skysčiai aktyviai garuoja ir užpildo tą tuščią plotą garais, kurie, kylant į rezervuarą liejamam turiniui, išstumiami tiesiog į Melnragės orą per kiekvieno rezervuaro stoge esantį kaminuką – centrinį ventiliacijos įtaisą.

Tokių pilno rezervuarų ištuštinimo ir užpylimo naujai ciklų, sąlygojančių tokį MEGA BEZDĖJIMĄ, per 2018 metus, kaip teigė patys įmonės atstovai, buvo 31-as. T.y. vidutiniškai kas 11 dienų.

Kas 11 dienų melnragiškiai, Vitės kvartalo gyventojai arba Melnragės pliažo lankytojai įkvepia MEGA BEZDALO dozę. Tik nuo vėjo krypties priklauso, kuriems nepasiseks.

Nuo atmosferos sąlygų priklauso ir kur tas smardus debesis iš 20 metrų aukštybės nusileis iki klaipėdiečių nosių lygio. Įdomu, kaip tas MEGA BEZDALAS veikia sveikatą. Dar įdomu, ar likę 56 iš nuotraukoje matomų 69-ių rezervuarų taip pat reguliariai nuodingai „bezda“ nenaudodami jokių filtrų?


Į šiuos klausimus turėtų atsakyti Aplinkos apsaugos departamento, Visuomenės sveikatos centro bei taršos leidimus išduodančių aplinkosaugos Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.

Įmonės ir pačios atlieka poveikio aplinkai monitoringus. Tarkime, Krovinių terminalui poveikio oro kokybei monitoringą atlieka įmonė IĮ ,,Ekolabora“. Šis monitoringas vykdomas kartą per mėnesį. Matavimai atliekami 4 taškuose: Molo g., Švyturio ir Pušyno g. sankryžoje, Klaipėdos centriniame stadione, Vėtros g. 7 (nulinė krantinė).

Kaip manote, kiek uždirba vieno iš stambiausių Lietuvos koncernų – Achemos grupės įmonės UAB Krovinių terminalas pasirinkta oro kokybės tyrimų kompanijos specai? Rekvizitai.vz.lt skelbia, kad V. Maslinsko IĮ ,,Ekolabora“ dirba 6 specialistai, kurių vidutinis atlyginimas… 288 EUR.


2019-03-05

2 komentarai apie “Trisdešimt vienas mega bezdalas”

  1. galmeje butu ir nepirkt bezdalu,o butume pribezdeje priperdeje,jei ti mokslininkai butu sukure pirdakelnes,bezdakelnes

  2. Ar tai naujiena? 15 metų taip. Kur buvote anksčiau, kai statė naujas talpas, o gyventotojai prašė pagalbos gelbstintis jau ne nuo smarvės o įkvėpiamų nuodingų medžiagų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt