Svarbu, Sveikata

Tyrimas: kaip oro tarša veikia miestiečių sveikatą (5)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-03-07


„Visoj Klaipėdoj kur nors kas nors ką nors teršia”, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė, trečiadienį paskutiniajame Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje pristačiusi skyriaus atliktą tyrimą apie oro taršos poveikį klaipėdiečių sveikatai.

Ligotumas kvėpavimo ligomis lygint su artimiausiomis savivaldybėmis

Tyrimas apima 2013-2017 metų laikotarpį, juo vertinta, kiek užterštas oras lemia miestiečių ligotumą, sergamumą bei mirtingumą nuo ligų, kurias sukelia teršalai.

Mažiausi ligotumo rodikliai yra Palangoje ir Neringoje, o Klaipėda tarp didžųjų miestų, kaip parodė tyrimas, pagal žmonių sergamumą irgi atrodo visai neblogai: kai kuriomis ligomis net dažniau sergama kituose regionuose.

Štai pagal ligotumo rodiklį, kuris, J. Asadauskienės teigimu, skiriasi nuo sergamumo, mus lenkia Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius, o Klaipėda atitinka bendrąjį šalies vidurkį. Tačiau uostamiestis turi daugiausiai teršiančių įmonių ir pagal jų skaičių lenkia net Vilnių. Sostinėje tokių įmonių yra 36-ios, o Klaipėdoje – 37-ios.

Ligotumas kvėpavimo ligomis lyginant didžiuosius miestus. Klaipėdą lenkia Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius.

Išmetamų į orą teršalų kiekis kg/ha

Tad nieko stebėtina, kad pagal teršalų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Klaipėda šalyje visgi pirmauja, nors skaičiuojant teršalų kiekį, tenkantį vienam hektarui, uostamiestį jau lenkia Kaunas ir Panevėžys.

„Tačiau teršalų tendencija vis tiek yra didėjanti, – sakė tyrimo rezultatus komentavusi J. Asadauskienė. – Visoj Klaipėdoj kur nors kas nors ką nors teršia”.

Lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis klaipėdiečiai už kitus sirgo dažniau, tačiau nors pagal sergamumą plaučių lėtinėmis obstrukcinėmis ligomis Klaipėda nebuvo tarp pirmaujančiųjų, šios ligos, kaip ir sergančiųjų astma, turi tendenciją didėti.

Išmetamų į oro teršalų kiekis kg/1 gyv.

Kita vertus, Klaipėdoje stebimos mirusiųjų nuo trachėjos, bronchų bei plaučių ligų mažėjimo tendencijos. Uostamiestyje, remiantis atliktu tyrimu, mažiau nei vidutiniškai visoje šalyje mirštama ir nuo apatinių kvėpavimo takų ligų.

Pasak Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininko, Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, neteisinga manyti, jog oro tarša bei kvapais uostamiestyje susirūpinta tik pastaruoju metu.

Mirtingumas nuo lėtinių kvėpavimo takų ligų Klaipėdoje mažesnis nei visoje šalyje.

„Aš pats asmeniškai jau 2011-aisiais metais pradėjau šį klausimą kelti labai aštriai, tačiau tada nebuvo tos politinės valios, kuri matoma dabar”, – sakė A. Razbadauskas.

Jo teigimu, klaipėdiečiai tada pirmieji šias problemas ėmė judinti vyriausybiniu lygiu, o dabar esą kai kas sau prisiima visus nuopelnus, „kad jie atskleidė, jie padarė”. Tai, pasak tarybos pirmininko, nėra tiesa. A. Razbadauskas pasidžiaugė premjero Sauliaus Skvernelio vizito metu išsakytais teigiamais atsiliepimais apie KU oro taršos mobiliosios laboratorijos atliekamus tyrimus.

J. Asadauskienė savo ruožtu informavo, jog Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su asociacija KIDE atliks vadinamąjį žvalgomąjį tyrimą. Jo metu turėtų būti tiriama Vitėje esančių mokyklų moksleivių bei vaikų darželio auklėtinių sveikata, kvėpavimo ligas siejant su oro tarša. Šie duomenys turėtų būti lyginami su kitus miesto rajonus lankančiųjų moksleivių analogiškais susirgimais, atsižvelgiant ir į Vitės rajono moksleivių gyvenamąją vietą. Žvalgomąjį tyrimą žadama atlikti savo jėgomis.

Sutarta, jog ši tema galėtų būti įdomi KU studentams magistro ar bakalauro darbui rašyti. Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorė, Klaipėdos slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė pažadėjo šią temą pasiūlyti kuriam nors iš savo studentų.


2019-03-07

5 komentarai apie “Tyrimas: kaip oro tarša veikia miestiečių sveikatą”

  1. Toje statistikoje nieko naujo, nes prieš porą metų ją viešai spaudoje buvau pateikusi. O duomenys, mielieji reikia mokėti analizuoti.

  2. Vainorius debatuose su kandidatais į merus mekeno apie galimas koalicijas ir kitas buvimo prie lovio pozas, o esminių klausimų, kad ir apie oro taršą, kitus miestiečiams aktualius klausimus ir nesusivokė paklaust. Prastas iš jo moderatorius, prastas…

  3. Sveikatos tyrimas gal atrodytų pilnesnis, jeigu būtų paviešinta ir visų onkologinių susirgimų statistika ir palyginimas su kitais miestais ir specialistų išvados kaip tai susiję su klaipėdiečių gyvenamos aplinkos tarša. Deja, tų duomenų niekaip nepavyksta atskleisti. Ar gali taip būti, kad nei Visuomenės Sveikatos centras, nei Aplinkos Apsaugos Agentūra, nei Aplinkos ministerija niekaip negali gauti tos statistikos iš Sveikatos ministerijos? Pačiaudėjimai nuo alergijos ir kosuliai nuo astmos paskaičiuoti, o onkologiniai atvejai – ne. Gal kokiam nors bakalaurui pavyks? 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt