Jau kuris laikas Klaipėdos senamiesčio kavinėse nebematyti ir nebegirdėti prieš keletą metų čia savaitgaliais bei švenčių dienomis dažnai skambėjusios populiarios klaipėdiečių grupės „Trip to News Orleans“ pasirodymų.
Paaiškėjo, jog vienas iš grupės įkūrėjų, jos „idėjinis“ vadovas bei siela – klaipėdietis būgnininkas Darius Treinys kartu su skambaus balso savininke, grupės soliste Asta Treine bei jųdviejų vaikais jau antrus metus gyvenimą kuria Ispanijai priklausančioje saulėtoje Tenerifėje.
Šeima, įsikūrusi šioje didžiausioje Kanarų salynui priklausančioje, netoli Afrikos krantų esančioje saloje, džiaugiasi naujomis patirtimis ir grįžti gyventi į Klaipėdą kol kas neplanuoja.
Su Dariumi bendravome šiuolaikinių technologijų dėka, kovo pradžioje Klaipėdoje krentant šlapdribai, o Tenerifėje tuo metu plieskiant saulei bei Dariui grįžus iš maudynių vandenyne.
Atstumai čia nedideli, nori – važiuoji į kalnus pasivaikščioti, nori – į smėlėtą, nori – į uolėtą pakrantę, kur gali būti visiškoje ramybėje ir klausytis vandenyno simfonijos. Asmeninio archyvo nuotr.
Kas jus su Asta išginė iš Klaipėdos? Ir kodėl pasirinkote Tenerifę?
Niekas mūsų neginė (juokiasi). Palikti mylimą Klaipėdą tikrai nebuvo lengva. Bet mums norėjosi įvairesnio gyvenimo, pradėjome jausti, kad Lietuvoje, kad ir kiek besistengtume, niekas nesikeičia, nesinorėjo gyventi, žinant, kad ateis senatvė ir ji bus visokeriopai skurdi. Norėjosi patirti gyvenimo įvairovės ir ieškoti malonumų, kuriais galėtume mėgautis. Išvažiavome į Tenerifę tikrai ne dėl pinigų, o dėl įdomios, kitokios gyvenimo istorijos.
Aš Tenerifėje atostogavau 2008 metais, taigi, jau žinojau, kad čia nuostabus oras, graži gamtos įvairovė (sala 32 kartus mažesnė už Lietuvą). Jau tada svajojau kada nors čia sugrįžti. Asta vis dažniau pakalbėdavo apie pokyčius ir vis primindavo, kad nori kartu pabėgti nuo lietaus, šalčio, nuo piktų ir nusivylusių žmonių ten, kur daugiau saulės, kur palmės, vandenynas. Pirmasis 2017-ųjų vasarą išvažiavau aš, o neilgai trukus atvyko ir Asta su mūsų pagranduke Saule bei sūnumi Ervinu.
Kur apsistojote, ką čia veikiate, iš ko gyvenate?
Gyvename pietinėje salos pakrantėje, kuri yra saulėta ištisus metus. Čia nuo Los Cristianos į vakarus – visas turistų šaršalynas, paplūdimiai, restoranai, viešbučiai, triukšmas. O mus skiria didelis Guazos kalnas (taip ir mūsų miestelis vadinasi) ir to triukšmo mes negirdime. Rytais tik gaidys sugieda. Labai džiaugiuosi dėl savo vaikų. Vis prisimenu, kad net vasarą Lietuvoje kieme vaikų nepamatysi. Čia mano vaikai kasdien laiką leidžia kieme – Ervinas žaidžia futbolą, Saulutė supasi sūpynėmis. Atstumai čia nedideli, nori – važiuoji į kalnus pasivaikščioti, nori – į smėlėtą, nori – į uolėtą pakrantę, kur gali būti visiškoje ramybėje ir klausytis vandenyno simfonijos.
Tačiau įsitvirtinti saloje ir užsiimti tuo, kuo nori, nėra taip paprasta. Daug čia tokių, kaip mes, atvažiuoja ir tikrai ne visiems pavyksta. Kita vertus, gyventi šiame rojaus kampelyje ir dirbti sunkius darbus šešias dienas per savaitę bei nebejausti poilsio – tai tikrai ne mums (juokiasi).
Darbą atsitiktinai radau jau prieš išvažiuodamas į Tenerifę. Tai buvo gera pradžia įsitvirtinti. Bet ne kokia pabaiga, nes darbdavys tiesiog piktybiškai apgavo dėl atlyginimo. Apmaudu, kad jis buvo lietuvis…
Tada pradėjome daryti tai, ką galime, mokame ir ką norime daryti. Ir tik tada supratome, kad kasdien jaučiame vis daugiau džiaugsmo ir meilės. Mano žmona yra ne tik kvalifikuota džiazo vokalistė, bet ir kvalifikuota masažistė. Ji savo klientūrą turėjo ir Klaipėdoje, tad nesunkiai klientų susirado ir čia. Asta darbuojasi viename geriausių Tenerifės SPA centrų, bet ne šešias dienas per savaitę kaip robotas, o tiek, kiek reikia kokybiškai aptarnauti klientus ir po to – kartu su šeima mėgautis laisvalaikiu.
Mes su Asta – ne tik vyras ir žmona, mes kartu buvome ir esame grupėje „Trip to New Orleans“, kartu pradėjome ir čia dirbti. Kadangi neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos, įsigijau tibetietiškus ir krištolo dubenis, gongą, pradėjau praktikuoti holistinę muziką.
Jau metai, kaip medituoju kartu su garsais ir kas sekmadienį vedu grupines holistines terapijas. Minėtų instrumentų skleidžiami garsai padeda atpalaiduoti kūną, jie ramina protą ir visą nervų sistemą, subalansuoja nuotaiką ir yra labai naudingi žmonėms, patiriantiems stresą, įtampą, nerimą, jaudulį. Šių garsų gydomasis poveikis žinomas ir taikomas Rytų šalyse nuo gilios senovės, dabar juos jau atranda ir europiečiai. Aš ir pats jų dėka atsikračiau baimių, išmokau mėgautis dabartimi, būti čia ir dabar. Tad kartu su Asta nutarėme sujungti garsą su holistiniu masažu.
Be to, atradau dar vieną hobį – fotografiją. Kai esi apsuptas nuostabių kalnų, beveik visada žydinčių augalų, būtų nuodėmė to neįamžinti. Fotografuodamas vis daugiau pažįstu salą, nuolat atrandu joje kažką naujo. Kartais su sala supažindinu į ją atvykusius turistus, juos įamžinu savo objektyvu.
Kaip sakoma, kai hobį paverti darbu, tada nesijauti dirbantis, o tiesiog tuo mėgaujiesi. Kartu toks neskubrus gyvenimo tempas man leidžia matyti, kaip auga, keičiasi mūsų mažoji Saulutė – su ja kartu praleidžiu daug laiko, net ir būgnais kartu pagrojame (juokiasi).
Asta su Dariumi ateities planuoti nemėgsta, mėgaujasi dabartimi. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar jau pramokote ispaniškai?
Geriausiai mūsų šeimoje ispaniškai kalba sūnus, jis lanko mokyklą, žaidžia futbolą, susirado draugų. Asta irgi jau neblogai yra pramokusi, susikalba su klientais. Aš pats tai labai minimaliai, nesugebu tiesiog mokytis ir kalti, man per sunku. O bendrauti tik dabar atsiranda su kuo, jau turiu draugų – ir argentiniečių, ir kanariečių ir jų dėka po truputį ispaniškai pradedu suprasti. Bet jie su manim nevargsta – dažniausiai kalbamės angliškai.
Ar nepasiilgstate muzikavimo su grupe „Trip to New Orleans“? Kai kurie jūsų gerbėjai jos Klaipėdoje pasigedo…
Išvykstant iš Klaipėdos, labiausiai buvo gaila palikti draugus ir grupę. Išgyvenau, kad šis mūsų su Asta sprendimas suardė grupę, kad nebegalėsim groti su Aurimu ir Artūru. Vis raminu save, kad mes kartu net 5000 kilometrų atstumui skiriant. O taip pat visada žinau, kad kai tik susitiksiu su Aurimu ir Artūru, būtinai ką nors grosime kartu. Muzikuodami Klaipėdoje jau buvome tikrai nemažai kartu sukūrę. To, žinoma, ilgiuosi.
Tad supratęs, kad be muzikos nieko nebus, atsisiunčiau laivu savo būgnus į salą. Likimas suvedė su vienu muzikantu, po to atsirado kitas.
Ir jau dabar tikrai žinau – svajonė neapleidžia mūsų, mes vėl grojame kartu. Vyras ir žmona bei naujieji draugai Laimonas Vaišvila, Diego Heache. Ir tikimės, kad mūsų grupės „Trip to New Orleans“ bus kaskart vis daugiau, ir ne tik saloje, o ir Lietuvoje, Barselonoje, o gal kada nors ir Naujajame Orleane.
Po tokių svajonių jau net ir klausti nedrąsu, ar kada nors žadate grįžti gyventi į Klaipėdą?
Ateities planuoti nemėgstame, daug prisiplanavus, galima visko ir neįveikti. Nenorėdami nusivilti, planuojame po truputį ir mėgaujamės dabartimi. Su malonumu gyventume čia visą gyvenimą, bet kol kas žadame Tenerifėje likti, kol vaikai taps savarankiški. O po to gal dar kur iškeliausime – jeigu sveikata leis.
Į Klaipėdą, žinoma, visada stengsimės sugrįžti, bet tik trumpam. Kol kas Lietuvoje ateities neplanuojame. Klaipėdą mes mylime labai, bet neprivalo žmogus prisirišti prie vienos vietos. Pasiilgstame tėvų, brolio, sesės, pasiilgstame lietuviškos žalumos, upių, medžių, ežerų. Bet ilgesys neturi graužti širdies, ilgesys taip pat gali būti malonus.
O visiems klaipėdiečiams pažįstamiems, draugams, buvusiems „Trip to New Orleans“ gerbėjams per jūsų portalą siunčiame kuo nuoširdžiausius linkėjimus, primindami, kad pasaulyje yra daugybė nuostabių vietų gyventi, kurti ir mylėti.
2017 m. gegužę „Trip to News Orleans” grupė dar dalyvavo Gatvės muzikos dienos renginiuose Klaipėdoje. Palmiros Mart nuotr.
Puikus interviu savo pozityvia sviesa! Gyvenimu reikia dziaugtis cia ir dabar. Ir smagu, kad tokie pozityvai jauni zmones.Aisku, gaila kad Lietuva prararanda tokius muzikalius talentus. Bet tikrai neliudna sirdyje, nes is straipsnio juntama sviesi ir optimistiska gaida.