Klaipėdos uostas keliasi į Kauną arba Kaip nuleisti klaipėdiečiams kraują?

Nuomonės

Artūras Šulcas
2019-03-13

Komentarų: 9

Jei jau jūrininkus galima egzaminuoti Nemuno ir Neries santakoje, tai kodėl į ten negalima iškelti vienintelio Lietuvos jūrų uosto? Gal ir ne visą, gal tik išorinį? Arba tik tą dalį, kuri smirdi? Juk ne tik Klaipėdoje bet ir Kaune gyventi galima …

Antradienį į Klaipėdą su oficialiu (tai yra, prezidentiniu noriu, noriu, negaliu) vizitu atvykęs Marijos žemės premjeras pareiškė, jog valstybė dar nėra apsisprendusi, kur tą išorinį uostą statys. Gal Memely, gal Būtingėj, o gal… Martyno Vainoriaus nuotr.

Kodėl tas Seimo avinėlis (ne keiksmažodis), berods, nuo Anykščių, kažkokio keisto žaibo trenktas pasiuntė jūrininkus į Kauną mokytis, o nepateikė įstatymo pataisos dėl uosto ,,išpašalvonijimo“ į ten, kur vyrai jau nesikauna, o su krabais bučiuojasi?

Pyst pyst ir pavasaris: visas Marijos žemės jūrų uostas – Kaune. Nusidriektų palei Nemuną kokį 15 km… Palei Marvelę, Aleksotą link hidroelektrinės. Smirdėtų abiejuose Nemuno ir Neries krantuose it lavongėlė. Tiesa, reiktų tą upių tėvą Nemuną truputį pagilinti, kad bent jau ,,Panamax“ tipo laiviūkščiai praplauktų.

Kavianski, aišku, dėl to galvų nesuka: didesnio laivo už šviesios atminties rusišką „Raketą“ net sapnuose nėra regėję. Krabą pažįsta, o, va, laivų ir jūros – ne.

Krabas labai norėjo būti prezidentu, bet slaviškos trąšos pasakė: neįsisvajok. Lik Kaune. Už tai neieškosim sliekų biografijoje. Paguodai gausi jūreivius patraidinti – amato pamokysi. Liuks. Kaifas. Slabodkė.

Neįsisvajokim: smirdalo, kurį myli uosto generolai, niekas niekad nei su kuo iš Klaipėdos nepajudins ir jokioms jūrų gėrybėms neatiduos. Net krabams. Kaip sakoma: nejudink, nes dar labiau pasmirs.

O uosto Pats Pačiausias tik dėl akių, tik dėl rinkimų anykštėnui skambijo, liepė atsiimti pasiūlymą dėl jūreivių Kaunan trėmimo. Štai jums ir skandobaltiška saga apie rinkimų reikšmę ančiasnapių poravimuisi.

Plėšti Klaipėdą, kaip ir kiekvieną aneksuotą (spektaklis tebevadinamas „Sukilimu“) kraštą buvo yra ir bus yra garbės reikalas. Juk reikia gi priešui kraują nuteisti. Klaipėdiečiai yra ir taip mokyti, kam jiems reikia pinigų švietimui, – kadaise prasitarė Memelyje šiltai įsikūręs vienas pirmųjų kavianskų gubernatorių. Šventa tiesa viena nebūna.

Ir šiandien panaši taisyklė galioja: jeigu gali Klaipėdai ko neduoti – neduok. Plėšk. Apgaudinėk, meluok, žadėk lyg mažųjų laivų ir valčių prieplauką, Baltijos pr. – Šilutės pl. – Taikos pr. sankryžų rekonstrukciją, o duok špygą. Būsi pagirtas tiek buvusių komunistų, tiek nekaltų valstiečių, o juolab žaliųjų vardus pasigrobusių šunsnukių.

Lenkim pirštus: Policijos mokykla Klaipėdoje uždaryta šunsnukių sprendimu. Tėvynės labui, jos gerovei. Šunsnukių torpedos skaudžiai smogė Klaipėdos universitetui. Rykštėmis paplakti buvo už ką, bet smogta torpedomis. Tėvynės labui, Kauno gerovei.

Sąrašą dar papildysim abu: aš ir šalies valdžia. Aš – apie praeitį, toji – apie ateitį. Tėvynės labui.

Užsimota sunaikinti pajūrio paplūdimius, nuo šiaurinio molo iki Nemirsetos. Tėvynės labui – džiaukitės varguoliai: nebereikės Baltijos pajūryje gulinėti, galėsite už padidintas pensijas į jamaikas keliauti. Arba į Lėbartus. Pastariesiems – koks skirtumas – įdegęs, jūroj nusimaudęs tu ar ne. Finita la commedia. Tipo, kaput (nuo žodžio grabas).

O čia jūs verkiat dėl to, kad jūrininkai Kaune bus ,,gvoltavojami“. Kad saugios laivybos kontoroje neliko ilgesnį nei karstas laivą mačiusio…. kauniečio ,,spicilisto“.

Tiesa, vakar (antradienį) į Klaipėdą su oficialiu (tai yra, prezidentiniu noriu, noriu, negaliu) vizitu atvykęs Marijos žemės premjeras pareiškė, jog valstybė dar nėra apsisprendusi, kur tą išorinį uostą statys. Gal Memely, gal Būtingėj, o gal… Tas apsisprendimas būsiąs tik 2021 metais po Kristaus gimimo. Taigi, kauniečiams suteikta vilčių…

Aišku, tarp plėšikėlių per amžius buvo madinga dėtis geradariais ir giedoti dievobaimingą melo melodiją: tėvynės labui, žmonių gerovei. Taip, ana pernai visus metus giedota: 10 milijonų skirta Baltijos – Šilutės pl. sankryžai rekonstruoti. Paprašyti parodyti tas babkes, šunsnukių atstovai ima loti, esą reikia tikėjimu gyviems būti, o ne babkes čiupinėti. Tipo, babkes gali skaičiuoti tik krabai ir gudų trąšos. Klaipėdiečiai ir taip turtingi. Tipo, enk juos neengęs, nuodyk nenuodijęs visokia chemija, o nemiršta, rupkės pamatinės (tipo, svoločiai). Nedvesia ir tiek. Net su Vilniumi dargi lenktyniauja. Ir dar visai neprastai sekasi, kad jiems bamba išvirstų (perkeltine prasme, nuo žodžio nesąmonė).

Visam tam klaipėdiečių niekinimui ir ujimui naudojamas administracinis resursas. Tipo, du premjero vizitai į Klaipėdą per vieną mėnesį. Tipo, milžiniški uosto pinigai reklamai Lietuvoje. O pinigai – tai klaipėdiečių: mes sumokame keliskart daugiau mokesčių, nei jų grįžta į miestą. Mes maitiname Lietuvą, ne ji mus. Taškas. Kol kas.

9 Comments

  1. Kuris atostogauja

    Vaikus atostogose vakar 16.15 trinasi šalia skvmernelio, kuris yra darbe. Trina rinkėjams akis

    Reply
  2. katytei matildai

    Nėr ko išmaldos į Vilnių važinėti

    Reply
  3. Katinytė Matilda, bet pervadinta jau Akacija

    Kiek kartų ponas Šulcai važiavai per 2 kadencijas į Vilnių dėl finansavimo paieškų? Kiek kartų stengeisi, o ne kaltinai visus aplinkui? A…? nesuskaičiuoji ant vienos rankos pirštų? Eilinį kartą, postringauji, kokie visi kiti blogi, o ką pats padarei? Na tiesiog paviešink ataskaitą, kurioje galėtume perskaityti galingojo vicemero žygdarbius, ir prie Konservatorių vyriausybės ir prie Valstiečių žaliųjų? Kiek? Ar tik apdovanojimus lėkei į Vilnių atsiiminėt?

    Reply
  4. Simona

    Net šv. Jono bažnyčiai valstybei svarbaus objekto statuso neduoda. Net pinigų iš valstybės neprašoma. Duokit statusą, pinigus pritrauksim. Deja, ne tie valdžioje. Būsim mes, ir statusas bus.

    Reply
  5. Mantas

    Visiškai sutinku su autoriumi. Man protu nesuvokiama kas šios naujos valdžios galvoje. Klaipėda – trečias Lietuvos miestas, vienas didžiausių šalies maitintojų, gražiausias miestas, vienas geriausių miestų, jeigu negeriausias gyventi ir čia kurti šeimą. Miestas turintis milžinišką potencialą. Bet kažkodėl šį miestą norima paversti dykyne, pramonės miestu, kuris tik generuoja milžiniškus pinigus į valstybės biudžetą. Projektai susiję su miestu Vilniuje yra vilkinami, nepriimami, neleidžia miestui net pačiam augti, bandoma KU paversti tik uostui reikalingų specialybių mokymo įstaiga, naikinant kitas specialybes. Norima išplėsti uostą maksimaliai taip atimant iš žmonių pajūrio ruožą, užkišant gatves sunkiasvoriu transportu, pakeliant taršą ir t.t. Tik šis miestas ne to nusipelnė, tai yra vienintelis didmiestis vakarų regione, kurį turėtų kaip tik turėtų bandyti prikelti bendromis pastangomis, o ne žlugdant. Kodėl kiti miestai prie jūros yra klestintys.. KU turi išlikti ir ne tik su jūrinėmis ar inžinerinėmis specialybėmis, jeigu norime, kad miestas augtų, turi likti ir pedagogų ruošimo programa, kurią norimą atimti, reikia stiprių verslo, IT, finansų studijų, kuriuos ir leistų miestui kilti. Tikiu, kad Klaipėda verta daug daugiau, tikiu, kad miestas atsigaus, tik laiko klausimas kada tai įvyks. Greičiausiai kai pasikeis šalį valdantieji, kuriems šis miestas ir jo žmonės reikalingi tik tam, kad dirbtų sunkius, vergiškus darbus ir pildytų valstybės biudžetą.

    Reply
    • edmundas

      100% komentaras i taikinį.

    • GintarasR

      Mantai, jūsų argumentacija dėl Klaipėdos, Universiteto ir miesto perspektyvų labai teisinga, bet paskutiniu sakiniu supjovėt grybą, jeigu leisit taip pasakyti. Niekas nieko jums neduos, joks geras ponas iš kažkur. Miesto ateitis neturi priklausyti nuo besikeičiančios centrinės valdžios nuotaikų ir todėl negalima laukti, kol ateis „kiti geresni”. Ne į valdžią savo viltis ir energiją kreipkim, o į save pačius.
      Balsuoti ateina vos trečdalis teisę turinčių klaipėdiečių, vietos bendruomenių ir visuomeninėje, savanoriškoje veiklose dalyvauja vos apie 5% miestiečių – abejingumas savo aplinkai, „aš nieko negaliu”, „nuo manęs nepriklauso”, „geriau nesikišti” , „reikia naujo Vaitkaus ar Grubliausko” ir pan. – čia yra pačios svarbiausios bėdos mūsų, o ne kažkur Vilniuje, kuris jums kažką nuolat duoti turi.
      Reali savivalda, iš bendruomenės kylantys sprendimai dėl vietinės gerovės kūrimo, lygiavertės partnerystės su vietine ir centrine valdžia principas – visa tai yra ir veikia Skandinavijos šalyse. Kodėl pas mus net užuomazgų nekažką, o ten jau dešimtmečiais veikia? Todėl, kad mes tik 5% procentai savo miestu ir savo, o ne valdininkų ir politikų Lietuva rūpinamės per visuomeninį aktyvumą, o ten 70-80%. Pasyvų, išsigandusį, abejingą sau ir miestui klaipėdietį visada mulkins ir stumdys visi, kas netingi. Durnių net bažnyčioj muša, jei pamiršot.

      Junkitės į jūsų gyvenamos vietos bendruomenės veiklą (mieste jų yra nemažai, bet nepainiokit su kokia retriverių bendruomene ar daugiabučio bendrija), kartu ieškokim bendrų tikslų, dalį laisvalaikio skirkit savo aplinkos žmonių žadinimui iš to letargo ir kartu (pa)sieksim realios savivaldos, dalyvaujamosios valdysenos ir vietinės ekonomikos, nukreiptos būtent į gerovės klaipėdiečiams ir mūsų regionui įtvirtinimui. Vietos bendruomenių kūrimosi ir vienijimosi procesas mieste jau vyksta – lėtas, silpnas dėl per mažo klaipėdiečių aktyvumo. Bet iš kitos pusės nepaprastai įdomus, įtraukiantis, nebesustabdomas, nes įstatymai mūsų pusėje ir jau įvertinamas kiek vietinės, tiek centrinės valdžios – kaip reiškinys, su kuo jiems teks skaitytis nori-nenori. Nes politikai, uzurpuojantys sprendimo teisę, ateina ir nueina, o mes liekam.

  6. Ingos.m

    Slavai tai lietuvių pusbroliai. Patys artimiausi iš visų indoeuropiečių, po latvių.

    Reply
  7. Skvernui

    Visai nebloga idėja. Nemuną išgilinti gal būtų pigiau, nei ousę klaipėdos iškelti

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Kanados ambasadorė susipažino su uostu

Praėjusių metų liepą pareigas pradėjusi eiti Kanados ambasadorė Lietuvai Jeanette Eileen Sautner antradienį atvyko į Klaipėdą iš arčiau susipažinti su ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Per pirmus du mėnesius - 8 proc. daugiau krovinių

Uosto direkcija praneša, jog pirmi du šių metų mėnesiai Klaipėdos uosto krovinių statistikoje žymi beveik 6 milijonų tonų perkrautų krovinių ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

Švietimas

Palangoje aptarti ir vienuoliktokų matematikos tarpiniai patikrinimai

Šiuo metu šalyje vykstantys vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai jau sukėlė nemažai kalbų. Daug nepasitenkinimo sulaukė matematikos užduotys, apie jas pasisakė ir ...
2024-03-15
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This