Kovo 20 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į tradicinių giedojimų vakarą „Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“. Gavėnios trečiadienį kalnus kartu su klaipėdiečiais giedos Kulių kultūros centro folkloro ansambliu „Vaisgamta“ (vad. Mirga ir Audronis Gulbinskai). Renginį ves kun. doc. dr. Saulius Stumbra.

Folkloro ansamblis „Vaisgamta“. Organizatorių nuotr.

Žemaitija – etnografinis regionas, pasižymintis ne tik sava kalba ir daugybe šnekų (prokalbių), turtingas skambiomis dainomis bei ištvermingais žmonėmis. Šis regionas išlaikęs gyvas šermenų tradicijas ir neatskiriamą nuo Žemaitijos „Kalnų“ giedojimą. Kas yra tie „Kalnai“?

Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje.

Žemaičių Kalvarijos Kalnai – yra gyvas pamaldumo ir nematerialiaus paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika yra gyva ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. Galime didžiuotis, kad iki šių dienų išliko gyva Kalnų giedojimo tradicija, ir budėkime, kad ji, kaip tikėjimo paminklas, būtų gyvas mūsų namuose, bendruomenėse ir parapijose.