Sveikatos apsaugos ministerija ragina tėvus skiepyti savo atžalas nuo tymų ir tvirtina, kad dėl galimų šios lygos proveržių itin pavojinga padėtis yra Klaipėdoje ir Kaune.

Pranešime cituojamo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tėvams būtina įvertinti ne tik savo vaikų sveikatos situaciją, bet ir kokią grėsmę nesiskiepijimas kelia kitiems visuomenės nariams, ypač – kūdikiams.

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. de.wikipedia.org nuotr.

„Ligos plitimui užkertamas kelias, kai 95 iš 100 žmonių turi imunitetą šiam susirgimui. Lietuvoje stebimas ženklus paskiepijamų vaikų dalies mažėjimas, dėl to formuojasi imlių tymams žmonių grupės ir tymų virusas gali plisti. Tokiu atveju labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus“, – cituojamas A. Veryga.

Ministras „kviečia tėvus domėtis įrodymais pagrįsta informacija, tartis su medikais, o ne tikėti skleidžiamais mitais, ir kreiptis gydymo įstaigas dėl vaikams priklausančių skiepų”.

Kovo 12 d. duomenimis, Lietuvoje patvirtinta apie 120 tymų atvejų, iš jų maždaug pusė – Kaune. Apie trečdalį susirgusiųjų sudaro neskiepyti vaikai. Tymų atvejų skaičius ir toliau auga.

Skaičiuojama, kad kai kuriose savivaldybėse paskiepijama mažiau nei 90 proc. vaikų, ir tai sudaro prielaidas tymų virusui plisti, ateityje sukeliant ligos protrūkius. Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 m. siekė 97,0 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc.). Anot ministerijos, tai kelia realią grėsmę žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų, susirgti tymais.

Taip pat tvirtinama, kad labai svarbu, jog kuo daugiau žmonių būtų pasiskiepiję ne tik nuo tymų, bet ir raudonukės bei epideminio parotito. Kad susiformuotų ilgalaikis imunitetas, vaikai nuo šių trijų ligų skiepijami du kartus – pirmąja doze 15-16 mėn. amžiaus, antrąja – 6-7 metų amžiaus.

„Kaip rodo kitų Europos šalių pastarųjų metų patirtis, žmonėms nesiskiepijant gali kilti protrūkių, sukeliančių tūkstančius ligos atvejų ir net nusinešančių dešimtis gyvybių. Norint išvengti protrūkių, būtina išlaikyti siektiną pasiskiepijusių žmonių procentą (95 proc.) kiekvienoje savivaldybėje, visoje šalyje. Tai yra vienintelė priemonė, leidžianti užtikrinti, kad nebūtų protrūkių, ir net išnaikinti tymus kaip susirgimą iš viso. To siekia visos pasaulio šalys. Visos tarptautinės organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, Europos Tarybą, Europos Komisiją ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, ragina šalis siekti, kad pasiskiepijusių žmonių būtų tiek, kiek leistų užkirsti kelią ligos protrūkiams, bei bendromis jėgomis išnaikinti tymus ir raudonukę”, – rašoma pranešime.