Mažosios Lietuvos asmenybės, Svarbu

Filosofas Imanuelis Kantas ir jo baltiškosios šaknys (3)

Atvira Klaipėda

Andromeda Milinienė
2019-03-16


Vieno didžiausių žmonijos mąstytojų, kurio vardą tariame greta Sokrato, Platono ir Aristotelio, tėvas gyveno Klaipėdoje, o senelis – netoli Priekulės.

Ar galime sakyti, jog filosofas Imanuelis Kantas yra „lietuvių kilmės”?

Anot filosofo, humanitarinių mokslų daktaro, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Alvydo Jokubaičio, tai būtų nekorektiška: I. Kantas buvo vokiškosios kultūros atstovas. Tačiau kad jo protėvių šaknys driekiasi baltų žemėse – nepaneigiamas faktas. Ir, pasak profesoriaus, didesnio masto asmenybės, kuri būtų susijusi su Klaipėdos kraštu, tikrai neturime.

Kokia kalba kalbėjo I. Kanto protėviai?

I. Kantas, kuris gimė, visą gyvenimą nugyveno ir mirė Karaliaučiuje (Kenigsberge), buvo autochtonas. Žvelgiant genealogiškai, jo kilimo šaknys iš tėvo pusės veda į Klaipėdos kraštą.


Filosofo prosenelis Richardas Kantas XVII a. gyveno Kantvainių kaime (vok. Kantweine), kuris yra netoli Priekulės, šalia Agluonėnų. Vokiškai jis nemokėjo (yra žinoma, kad sudaryti testamentą jam padėjo vertėjas).

I. Kanto kilmę Vokietijos archyvuose tyrinėjo vokiečių istorikas Hansas Mortensenas. Pasak mokslininko, filosofo prosenelis kalbėjo kuršių tarme, nes senieji kantvainiškiai buvo lietuvių asimiliuoti kuršiai.

Atkreipkime dėmesį į Kantvainių kaimo pavadinimą… Kantas – Kantvainiai.

Richardas Kantas buvo Kantvainių šaltyšius (seniūnas) ir smuklininkas. Kantvainiuose turėjo užeigą „Verdenė“. Dokumentai rodo, kad 1650 m. jis išsinuomojo karčemą Rusnėje, netoli klebonijos. Dar vėliau nuomojosi ir karčemą Verdainėje – gyvenvietėje, buvusioje netoli Šilokarčemos (Heydekrug). Taigi, jo verslas sukosi dabartinės Šilutės miesto teritorijoje.

Kuo čia dėti škotai?

Nuo XVII a. šioje teritorijoje būta nemažai škotų pabėgėlių, atkilusių į baltų kraštą iš savo tėvynės (jie buvo persekiojami dėl religinių pažiūrų). Pasak istoriko H. Mortenseno, net dvi prosenelio Richardo Kanto anūkės ištekėjo už škotų. Archyvuose buvo rasti du raštai, kuriais prosenelis Richardas perdavė turtą dukrai Sofijai ir įpareigojo žentą škotą reikiamai atsiskaityti su jo sūnumi Hansu. Šiuose dokumentuose minimi Kantvainiai.

Tikriausiai iš čia atsirado Imanuelio Kanto spėjimas, kad jis kilęs iš škotų. Bet jis – neteisingas.

Klaipėda – Karaliaučius

Richardo Kanto sūnus Hansas Kantas (t. y. filosofo senelis pagal tėvo liniją) buvo odininkas. Dokumentai liudija, kad jis gyveno Klaipėdoje (Mememlyje) ir mirė 1715 m. Vokiečių istorikas prof. Hansas Mortensenas rašo, jog buvęs palaidotas itin iškilmingai, skambinant miesto varpais. Iš to daroma išvada, jog buvo gerbiamas miestietis.


Anot vokiečių istoriko, Hansas Kantas buvęs palaidotas po savo namų slenksčiu.

Hanso Kanto sūnus Jonas Jurgis (t. y. filosofo tėvas) gimė 1682 m. Klaipėdoje. Užaugęs, iš savo tėvo perėmė amatą. Apie 1724 m. išsikraustė gyventi į Karaliaučių (Kenigsbergą).

Nei lietuvis, nei visai vokietis… „Rytprūsis”

Dažname biografijų žinyne rasime formuluotę: „I. Kantas – lietuvių kilmės Prūsijos filosofas…“

Profesoriaus Alvydo Jokubaičio žodžiais, „I. Kantas buvo vokiečių kultūros žmogus”. Taigi jis „priklauso vokiečiams ir visam pasauliui”. Vis dėlto galime drąsiai teigti: jo šaknys – baltų žemėje.

Veikiausiai tolimi I. Kanto protėviai atkilo iš Kuršo ir per žemaičius įsiliejo į bendrą lietuvių tautą. Tačiau į klausimą, ar I. Kantas genealogiškai yra „bent šiek tiek lietuvis”, profesorius A. Jokubaitis nepateikia trumpo atsakymo.

Viena vertus, šis genijus tikrai turėjo genčių, kurios vėliau tapo lietuviais, kraujo. Kita vertus, I. Kantą būtų tiksliau vadinti „rytprūsiu”. Pats filosofas savęs prie lietuvių tautos nepriskyrė.

Ar turime pagrindo girtis?

Ar Klaipėda turi pagrindo didžiuotis sąsajomis su vienu didžiausių visų laikų mąstytojų? Juk jis pats čia niekada nesilankė…

Pasak prof. A. Jokubaičio, nors į mūsų uostamiestį I. Kantas nebuvo nė kojos įkėlęs, vis dėlto jo kilmės faktai veda į Klaipėdą.

Galime džiaugtis ir didžiuotis itin maloniais filosofo žodžiais apie lietuvių tautą, kurios draugu jis save vadino.

Apie lietuvius I. Kantas šitaip rašė: „… būdamas mažiau linkęs pataikauti negu jo kaimyninės tautos, su savo vyresniaisiais yra pratęs kalbėti kaip su lygiais, nuoširdžiai ir atvirai; anie to nepriima už bloga ir nesididžiuodami paspaudžia ranką, nes, be kita ko, jie žino, kad jis mielai padarys viską, ką laikys reikalinga. Jo išdidumas yra visai kas kita, negu vienos kaimyninės tautos žmonių pasipūtimas, kai tarp jų yra kas nors kilmingesnis, nes tai greičiau savo vertės jutimas, reiškiantis drąsą ir laiduojantis jų ištikimybę.“ („Draugo prierašas” – pratarmė Kristijono Gotlybo Milkaus sudarytame vokiečių-lietuvių bei lietuvių-vokiečių kalbų žodyne 1800 m.)

Karaliaučiaus kraštas (dabartinė Kaliningrado sritis) tada buvo lietuvininkų kraštas. Pasak prof. A. Jokubaičio, „Kantas gyveno tą gyvenimą, kurį aprašė Donelaitis.”

I. Kanto motina, brolis ir seserys

Filosofo biografas A. Gulyga knygoje „Kantas” rašo, kad didysis mąstytojas su giminaičiais nebuvo linkęs bendrauti, tačiau keletą kartų yra finansiškai parėmęs brolį ir seseris.

Imanuelio motina buvo vardu Ona Regina Roiter (Anna Regina Reuter). Motinos kilmės istorija nežinoma. Tyrinėtojai tik yra atkreipę dėmesį į I. Kanto prosenelės iš motinos pusės pavardę – Mielke, Mulcke arba Muhlke.

Ar gali būti, kad prosenelė ir kalbininkas Kristijonas Gotlybas Milkus buvo giminaičiai? Kol kas atsakymas nežinomas.

Ona Regina Roiter gimė ir užaugo Karaliaučiuje. Jos tėvas buvo pakinktų dirbėjas. Per tėvo liniją jos šaknys veda į Niurnbergą.

Ištekėjusi už Jono Jurgio (John Georg) Kanto, Ona Regina pagimdė devynis vaikus. Iš jų užaugo tik penki. Pirmagimis gimė negyvas, dar trys mirė mažiukai. Imanuelis gimė 1724 m. balandžio 22 dieną, ketvirtas šeimoje, bet tarp išgyvenusių vaikų – brolio ir trijų seserų – buvo vyriausias.

Trys jaunesnės seserys buvo vardu Marija Elžbieta, Ona Luizė ir Kotryna Barbora. Vienintelis brolis, vienuolika metų jaunesnis, Johanas Henrikas tapo pastoriumi. Jis gyveno Kuršo kunigaikštystėje, Vetsaulėje (dabar Latvija, netoli Bauskės). Brolis turėjo gausią šeimyną – penketą vaikų. Mirė sulaukęs 65 metų.

Kanto motina mirė jauna, keturiasdešimtmetė (buvo palaidota Karaliaučiuje). Imanuelis mamos neteko būdamas 13 metų. Vėliau filosofas rašė, kad ji spėjo „pasodinti jo širdyje gėrio daigus ir nepalaužiamus moralės principus”.

Kantų šeima buvo pietistai – protestantai; jie neteikė reikšmės religiniams ritualams, bet daug dėmesio skyrė žmogaus dorovei ir moralei.

Gimė ir mirė Karaliaučiuje

Kantų šeimą globojęs pastorius Francas Šulcas pastebėjo, kad aštuonmetis Imanuelis, nors ir silpnos sveikatos, yra labai protingas berniukas, tad pakvietė jį mokytis jo vadovaujamoje valstybinėje gimnazijoje „Collegium Fridericianum“. Čia jis praleido 8 metus ir, būdamas 16 metų, įstojo į Albertiną – Karaliaučiaus universitetą. Finansiškai padėjo vienas iš motinos giminaičių, be to, ir pats Imanuelis vertėsi privačiomis pamokomis, kad galėtų susimokėti už mokslą.

Namas Karaliaučiuje, kuriame gyveno I. Kantas. 1844 metų piešinys. commons.wikimedia.org

Universitete I. Kantas mokėsi septynerius metus, tačiau magistro darbo neapsigynė.

Po universiteto I. Kantas dirbo privačiu mokytoju Jučiuose (netoli Gumbinės). Anot biografo A. Gulygos, čia jis susipažino su lietuvininkų gyvenimu, susidomėjo mūsų tautos tradicijomis, kultūra. (Pagal vokiečių statistiką, lietuvininkų Prūsijoje net ir po maro buvo likę daug: 1864 m. – apie 152 tūkst.)

Vėliau Kantas mokytojavo dvare prie Osterodės (dabar Lenkija). Dar vėliau – grafo Kaizerlingo šeimoje. Tai buvo senos kilmingos Europos giminės atstovai intelektualai. Vienas šios giminės narių buvo Grafas Hermanas Karlas fon Keizerlingas – žymus Pabaltijo vokiečių mokslininkas ir diplomatas.

Mokytojaudamas I. Kantas užsiėmė ir moksline veikla: sukūrė kosmogoninę hipotezę, parašė dvi knygas ir išleido du susidomėjimą sukėlusius straipsnius. 1755 m., būdamas jau trisdešimties, jis įteikė universitetui magistro disertaciją. Gavo daktaro (magistro) laipsnį. Vėliau perėjo habilitaciją ir tada gavo privatdocento (neetatinio dėstytojo) vardą.

I. Kanto kapo vieta Karaliaučiaus katedroje. Felipe Tofani (flickr.com) nuotr.

Albertinoje I. Kantas dėstytojavo 40 metų. Jis dėstė logiką, metafiziką, gamtos mokslą, matematiką, fizinę geografiją, etiką ir mechaniką. Dukart po metus ėjo rektoriaus pareigas.

I. Kantas mirė 1804 m. vasario 12 d., nugyvenęs beveik 80 metų.


2019-03-16

3 komentarai apie “Filosofas Imanuelis Kantas ir jo baltiškosios šaknys”

  1. Labai įdomūs straipsniai.Kartais neįtikėtina kiek istorijos slepiasi visoje Vakarų Lietuvoje,kiek daug faktų yra nežinoma.Juos būtina iškelti į paviršių,kadangi tai stipri identifikacijos dalis.

  2. O vis dėlto Jokūbaitis čia išsisuka nuo atsakymo tarsi koks jo paties kritikuojamas liberalas. Nebent čia autorė jo atsakymą šitaip sukompiliavo?
    Klausimas: „I. Kantas – lietuvių kilmės Prūsijos filosofas…“?
    Atsakymas: “Profesoriaus Alvydo Jokubaičio žodžiais, „I. Kantas buvo vokiečių kultūros žmogus”. Taigi jis „priklauso vokiečiams ir visam pasauliui”.
    T.y. klausiama apie viena, o atsakoma apie ką kita.

  3. Puikus straipsnis, dėkui autorei. Turizmo verslų galvos beveik galėtų paderinti veiksmų planą su istorikais ir be perdėto kuklumo naudoti I.Kanto, kaip Prūsijos filosofo, mokslo žmogaus ir lietuvininkų draugo – visos giminės istoriją visos Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos), o ypač Šilutės, Rusnės turizmo skatinimo programose. Net privačios verslo iniciatyvos gali duoti konkrečius tezultatus – pvz kur nors Rusnėje kavinė įrengia sieną kad ir su šiame straipsnyje surašyta ir vizualiai patraukliai pateikta istorine medžiaga apie Kanto giminę, plius Donelaičio stiliumi, bet su multimedija, animacija – apie to meto žmonių gyvenimą – ir toje vietoje nuolat stos autobusai, pakrauti turistais Klaipėdos kruiziniam terminale. Bokaliukas alaus ir rūkyta strimelė vienam, puodelis kafijos antram ir dar kitam – ir žiūrėk, nebereikia skųstis, kad “žmonių nėra”. Be didelių investicijų galima sukurti daug “kantinių” akcentų mūsų regione, kur bus proga turistams palikti vieną kitą pinigą vietiniams verslams. Ir visai neprivalom ieškoti kaip Kantą nusavinti lietuviškai kilmei, pilnai užtenka ir kuršiškų šaknų, kad Kanto giminės istoriją garsinti ir naudoti savo turizmui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt