Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-03-18 |
Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) suformulavo praktiką, kaip turi būti taikomi teisės aktais, reglamentuojantys, kokiu atstumu nuo sodo sklypo ribos galima statyti valymo įrenginius.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuotekų valymo įrenginys, vietinis vamzdynas, filtravimo šulinys (rezervuaras) ir infiltravimo laukas kartu sudaro vietinį inžinerinį nuotekų valymo ir šalinimo tinklą, atitinkantį Statybos įstatymo pateiktas apibrėžtis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Anot teismo pranešimo, nagrinėta byla buvo inicijuota dėl to, kad sodininkų bendrijoje tarp kaimynų kilo ginčas. Vienas iš jų, nesilaikydamas nustatyto atstumo tarp sklypų, įsirengė individualią nuotekų valymo sistemą (ji susidarė iš įrenginio „Bioclar-6“, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko). Infiltravimo laukas buvo įrengtas iškasus dirvožemį ir duobę užpildžius susigerti padedančia medžiaga. Jis buvo įrengtas maždaug 10–20 cm atstumu nuo kaimynės (ieškovės) sklypo ribos. Ieškovė nurodė, kad ji nedavė sutikimo įrengti nuotekų valyklą mažesniu, negu reglamentuoja įstatymai, atstumu.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatydamas, kad nuotekų valymo įrenginys (pats įrenginys su filtravimo šuliniu) yra pastatytas didesniu nei 1 m atstumu iki sklypo ribos, todėl nebuvo privalomas gretimų sklypų savininkų sutikimas. Teismas vadovavosi tuo, kad infiltracinis laukas, kuriame susigeria išvalytos nuotekos, nėra valymo įrenginių dalis. Apeliacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
LAT pažymi, kad šioje byloje buvo svarbu išsiaiškinti, ar infiltravimo laukas apskritai gali būti laikomas statiniu (jo dalimi) Statybos įstatymo prasme. Jo teisėjų kolegija nesutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad infiltravimo laukas nėra statinys (jo dalis). „Jeigu susigėrimo (sugerdinimo) vieta yra įrengiama statybos būdu (atliekant statybos darbus <…> ir naudojant statybos medžiagas, t. y. atliekant žemės darbus, vykdant natūralaus grunto pakeitimą susigėrimo procesui užtikrinti reikalingais substratais ar medžiagomis ir kt.), egzistuoja teisinis pagrindas vertinti tokį infiltravimo lauką kaip nuotekų valymo įrenginio sudėtinę dalį“, – nurodė kasacinis teismas.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad nuotekų valymo įrenginys „Bioclar B-6“, vietinis vamzdynas, filtravimo šulinys (rezervuaras) ir infiltravimo laukas kartu sudaro vietinį inžinerinį nuotekų valymo ir šalinimo tinklą, atitinkantį Statybos įstatymo pateiktas apibrėžtis (2 straipsnio 10 ir 66 dalys). O inžineriniai tinklai yra priskiriami inžineriniams statiniams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).
Kartu LAT konstatavo, kad infiltravimo laukas, kaip vietinio inžinerinio nuotekų valymo ir šalinimo tinklo dalis, turėjo būti įrengtas laikantis inžinerinių statinių sodo žemės sklype statybai keliamo atstumo reikalavimo ir turėjo būti įrengtas ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Kadangi infiltravimo laukas be gretimo sodo žemės sklypo savininkų sutikimo įrengtas mažesniu, negu yra reglamentuotas, atstumu iki bendros šalių sodo žemės sklypų ribos, vadinasi, atsakovas pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas (6 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir kartu ieškovės, kaip gretimo sodo žemės sklypo savininkės, teises.
Parašykite komentarą