„Pasiektas rezultatas šiuose rinkimuose yra fantastiškas“, – tvirtina didis vyras ArvydasVaitkus. Tikrai taip: praėję rinkimai Klaipėdoje į šipulius sudaužė ilgai puoselėtą krištolinio tyrumo Uosto direkcijos įvaizdį, bei, nuplėšę kandidatų milijonierių ir jų klapčiukų drapanas, parodė tikruosius užpakalinius vaizdelius.

Eugenijaus Malinausko piešinys

Vaizdeliai, daugiausiai dėka LRT ir ,,Atviros Klaipėdos” publikacijų pasirodė esą visai netyri, o netgi vietomis visiškai nuodėmingi (pornografija, sukliko davatkos). Tačiau iš tiesų už šį nedorų kėslų demaskavimą turėtumėme būti dėkingi patiems šios istorijos herojams: valstiečiams kolūkiečiams, jų Malkų įlankos donorams bei jų lyderiui Arvydui – už pasišovimą būti politikais.

Koks velnias nešė į tą galerą, – plaka save dabar avantiūristai?

Koks turi būti naivus (nesakau ,,durnas“), kad eitum į politiką ir tikėtumei, kad pavydi Marijos žemės tautelė neras tavo spintoje skeleto. Rado. Ir ne vieną. Su korupcijos karieso apniktais dantimis, giminystės, draugystės ir kitokiais neviešais interesais viešuose pirkimuose ir postų pasidalijime, apie kuriuos nėra nė žodžio itin blizgiame, bet išties tuščiame Uosto direkcijos tinklapyje.

,,Kokia gali būti meilė, jei mylimoji matė tavo užpakalį“, – rašė J. Mačiukevičius.

Išties, pamatę, kas slypi po prašmatniomis uosto milijonierių bei jų statytinių drapanomis išsižiojo ir pašiurpo net tik prasčiokai bet ir funkcionieriai. Panašu, kad meilė didžiajam uosto vyrui ir jo turtingai kompanijai išgaravo Susisiekimo ministerijoje, prezidentės, ministerio širdyse (tipo, kažin ar ir buvo), uosto valdyboje.

Nyksta ji ir tautoje. Apie tai byloja ir beviltiškai prapilti mero rinkimai. Kita vertus, jie prapilti ir dėl vaikiškų bene geriausių šalyje ,,piarščikų“ klaidų. Už didelius pinigus valstiečiams šie padarė Klaipėdoje meškos paslaugą. Arba lyg katinai patys pergudravo save, įsikirpo į uodegą. Mat pinigus įsisavino vilniečiai, kurie nė velnio nenutuokia apie klaipėdietišką specifiką.

O į mero postą startuota buvo puikiai. Tipo, manęs geidžia visos (partijos, jeigu ką).

Jokios programos – tik keletas itin asketiškų ir erotiškų frazių. Tipo, šliesiuos arčiau tavęs (brrr…), esu ne politikas (nafik socdemus). Nepolitikuosiu, o šieną ravėsiu. Sumažinsiu kamščius (tipo, butelio), įrengsiu slipą, sumažinsiu taršą, linksminsiu pensininkus. I vsio. Tipo, finito, mylėkit, tipo. Tobula.

Pirmąją klaidą, prigimtinę (tipo, koks velnias nešė į tą galeriją?), galime ir nurašyti: pritrūko valios atsisakyti erotiško pasiūlymo, kęsti laužomų rankų skausmą. Nieko nepadarysi: kenčiantiems – dangus, neiškentusiems – dygliuotos vielos vainikas. Kryželis, taip sakant, visam gyvenimui.

Antroji klaida – pakeista retorika. Buvęs narsus intensyvios pramonės plėtros apologetas užuot ir per rinkimų kampaniją tęsęs šią temą bei išlaikęs tvirto vyro įvaizdį, nūnai prabilo apie ramunėlių dulkinimąsi, taršos šaltinių iškastravimą. Užuot toliau kalbėjęs: užtvenksim marias, supilsim jūroj salas, išgilinsim dangų, išvarysim iš miesto dvikojus, keturkojus, nariuotakojus ir Florą…

Gerbėjai suglumo, o žoleėdžiai šiuo atsivertimu į šventą tikėjimą nepatikėjo. Kaip nei vieni, nei antri iš jų (kalbu apie proto bent truputį turinčius) nepatikėjo pažadu, tipo, išspręsime ,,miegamųjų rajonų automobilių aikštelių trūkumą“.

Ir sugalvok tu man klausyti ,,piarščikų“ – vapėti tai, kuo pats netiki, o tai, ko tauta nori. Tokiu būdu galima pražudyti bet kurį herojų.

Na, ir kaip tiksliai išsireiškė seimūnas Vaičkus (nepainioti su Vaitkumi): paskutinę dieną prieš rinkimus ,,kulkosvaidžiu šaudyti į savo rinkėjus“. Tipo viešai ir trydavai atsiriboti nuo gospodin Titov ir kitų nelietuviškai mąstančiųjų piliečių, kurie pavargo kankintis Kongo nualintoje žemėje. Ir laukė mesijo. O šis, užuot išmintingai patylėjęs, tik pirst ir pavarė juos atgal, į džiazą. Pramonė krito. 10 proc.

Cituokime toliau: ,,Jei apšaudo, vadinasi, esi įdomus ir dėmesio centre“. Gražu. Gražu, kaip narcizas.

Tai dabar šaudo taip, kad baisu iš apkasų galvą iškišti. O juk dar sunkioji artilerija (tipo, prokuratūra etc.) neįsijungė. Ką bekalbėti apie išrinktosios Tarybos daugumą.

Pakampėse girdisi, kad milijonieriai žada ,,nebeimti“ menkutėmis (jų žodžiai apie pinigus) sąnaudomis iškovotų Tarybos nario mandatų. Mąsto, kad tuomet LRT ir visokie šulcai nustos Malkų įlankos purve irgi gudų trąšose jų auksinį gyvenimą knisti.

Neįsisvajokit, vyrai. Imkit, kaip įpratę. Lupti gausit, kaip nebuvot pratę.

Sūdna apsisprendimo diena (bet dar nepaskutinė) ir didžiajam uosto neva gaspadoriui: imsi mandatą – blogai, neimsi – irgi blogai. Vis tiek skaudės.

Sunku, kaip tai beždžionei apsispręsti  – pas gražius ar pas protingus? Kvailių mūsų kaime nėra, jeigu ką.

Panašu, kad dienos uoste – suskaičiuotos. Kur toliau? Aplinkos ministerio kėdė ar ne jo taip ilgai dyka laukė? Juk myli krabai ir skvernai. Ir tėvynė? Dėl pastarosios meilės kilo abejonės. Po priverstinio esamo ir būsimo striptizo seanso jos didėja ir didės. Nes pasirodė, kad apie galėjimą yra tik kalbėta. Realybė – kitokia.

Sėkmės.