[vc_row][vc_column][vc_column_text]Šešios valandos intensyvaus darbo ir žymios Klaipėdos muzikinio teatro balerinos Ingos Briazkalovaitės kūnas atrodė kaip šiai būtų nulupta oda.

Keturių menininkų projektas – tai žinutė visiems rasinę ar kitokią diskriminaciją, homofobiškas idėjas palaikantiems ir skleidžiantiems žmonėms.

„Po oda mes visi vienodi“, – sako projekto autorė ir iniciatorė vizažistė Lina Šimulytė-Belovė.

„Mums pabodo klausytis ir žiūrėti, kaip žmonės vieni kitus menkina ir žemina, kaip atsiranda lygesni už kitus, kiek nepakantumo, nesantaikos ir pykčio viešojoje erdvėje, kokie pasibjaurėtini yra komentarai apie kitokius ar kitaip gyvenančius. Šis projektas atsirado iš nenoro tylėti ir taikstytis su žmonių diskriminavimu pagal amžių, sudėjimą, rasę ar gyvenimo būdą“, – kalba L. Šimulytė-Belovė, kuri yra ir TV projekto „Lietuvos balsas“ vyr. vizažistė. Anot jos, po oda visi žmonės yra tobulų anatominių stebuklų savininkai.

Menininkai šiam projektui pasirinko itin sudėtingą tapybos techniką – aerografiją, kuomet dažai purškiami naudojant specialų instrumentą ir suspausto oro slėgį.

Prie šio unikalaus projekto Lina Šimulytė-Belovė dirbo kartu su žymiu aerografu Donatu Valčiuku, kuris paprastai piešia ant automobilių, fasadų ar drobės. Piešti ant žmogaus kūno, pasak D. Valčiuko, buvo įdomus iššūkis.

Projektą įamžino fotografai Ruslan Bolgov ir Dovilė Čižaitė-Jonikė.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”75147,75148,75153,75149,75150,75151,75152″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]